Kultūra

2019.10.17 10:22

Pompėjai ir Santoriniui – katastrofa, o menininkams – amžinas įkvėpimo šaltinis

LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt2019.10.17 10:22

Santorinio sala Graikijoje laikoma paslaptingosios Atlantidos liekana. Manoma, esą Santorinio ugnikalnio išsiveržimas galėjo nulemti Mino civilizacijos Kretoje žlugimą. Santorinio vulkano istorija nemažiau įdomi nei Pompėjos. Apie tai – paroda Romoje.

Užmirštas iki 18 amžiaus, naujausiais laikais buvo atrastas po 8 metrų pelenų sluoksniu palaidotas miestas. Pompėjos atradimas atskleidė, kaip gyveno Senovės Romos žmonės.

Atrasta daugybė namų, dažnai išpuoštų tapyba ir skulptūromis. Ant sienų dar išliko piešinių ir užrašų. Beveik 1700 metų prieš ugnikalnio išsiveržimą pelenų lietus išsaugojo senovinį miesto centrą ir jo kasdienio gyvenimo ritmą.

Iki tol nebuvo žinomas tų laikų žmonių gyvenimas, miesto erdvės, apeigos, buitis, sudėtingi miesto socialiniai ryšiai. Nauja praeities vizija, pamatyta iš naujo po ugnikalnio išsiveržimo, padėjo Pompėją paversti svarbiausia archeologine vieta pasaulyje.

Atrodo, Vezuvijaus miesto gyvenimas sustojo griuvėsiuose, terminių vonių kambariuose, balduose ir organiniuose radiniuose, kūnų liejimo formose, pasakojančiose apie, rodos, tolimą pasaulį, kuris visai čia pat. Sakoma, šiuolaikinė archeologija atsirado Vezuvijaus vietoje, kur senovės pasaulis pradėjo milžinišką praeities istoriją.

20 amžiuje iš naujo atradus Akrotiri gyvenvietę Santorinyje, vėl pradėta kalbėti apie stichines nelaimes ir istorinius atradimus. Kol kas tik dešimtadalis sklypo dalies archeologiškai ištyrinėta. Senovės Mino centras, sunaikintas ugnikalnio išsiveržimo per 2-ąjį tūkstantmetį prieš mūsų erą, pažymėjęs Viduržemio jūros socialinę ir politinę pusiausvyrą, šiandien atrandamas palaidotas po ugnikalnių pelenais kartu su pastatais, freskomis, keramika ir buities reikmenimis.

Praėjo beveik 2 tūkst. metų. Kaip ir Pompėjoje, brangūs radiniai leidžia prikelti turtingą ir sudėtingą civilizaciją.

Parodoje „Pompėja ir Santorinis, amžinybė dienoje“ pateiktas nepaprastas ir precedento neturintis dviejų senovės vietų palyginimas, kurį vienija tas pats tikslas. Kultūros palaidotos ugnikalnių išsiveržimų, turėjusios savo idealus, įsitikinimus. Tai tarsi pasaulio katastrofų kontrastas – tamsos ir atradimų šviesos tema. Katastrofos, kurios tampa atradimu ir įkvėpimu naujųjų laikų menininkams ir kultūrai.

Parodą „Pompėja ir Santorinis, amžinybė dienoje“ Romos „Scuderie del Quirinale“ muziejuje galima pamatyti iki sausio.

Išsamiau – reportaže:

Paroda „Pompėja ir Santorinas“: nepaprastas dviejų legendomis apipintų vietų palyginimas