Kultūra

2019.10.16 16:06

Ryga: šiaurės Paryžius ir išskirtinė modernizmo architektūra

LRT PLIUS laida „Stop juosta“2019.10.16 16:06

LRT PLIUS laida „Stop juosta“ pradeda modernizmo paieškas Rygoje, kur kartu su ekspertais tyrinės tarpukario modernizmo pastatus bei jų istoriją. Antrasis laidos maršrutas nr. 89 – Ryga. I-oji dalis.

Šiaurės Paryžius

Ryga kilo iš vokiečių kalavijuočių gyvenvietės. Šie, su vyskupu Albertu priešakyje, čia krikštijo vietinius lyvius. Vėliau Ryga tapo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio vasale, priklausė Lietuvai, kartu su Lenkija sudariusiai Abiejų Tautų Respubliką ir tapo svarbiu šios valstybės uostu. Dar vėliau Rygą valdė švedai, o 18 amžiaus pradžioje miestas pateko į Rusijos imperijos sudėtį.

1918-ųjų metų lapkričio 18 dieną Latvijai paskelbus nepriklausomybę, Ryga pirmą kartą tapo Latvijos valstybės sostine. Ryga – didžiausia ir moderniausia iš visų Baltijos valstybių sostinių, todėl buvo vadinama „Šiaurės Paryžiumi“.

Kaunietiški motyvai Rygos daugiabutyje

LRT PLIUS laidos „Stop juosta“ komanda keliauja į Elizabetės gatvę, kur stovi išskirtinis daugiabutis su biurais ir parduotuvėmis. Pastato architektas – Paulsas Mandelštamas. 1928-ieji.

„Ankstyvajame kūrybos periode Mandelštamas garsėjo kaip „Art Nouveau“ stiliaus kūrėjas, suprojektavęs daug prabangių daugiabučių, gyvenamųjų namų. Pastate matome kaunietiškų motyvų, tačiau tai buvo gan bendri dėsniai“, – pasakoja architektūros istorikė Jolita Kančienė.

Architektas Paulsas Mandelštamas – Lietuvos žydas, gimęs Žagarėje. Mandelštamų giminė garsėjo rašytojais ir poetais. Paulsas Mandelštamas – pirmasis Rygos politechnikos akštąją mokyklą baigęs žydų tautybės architektas, dirbęs prie tramvajaus linijų tiesimo, vandentiekio darbų, Rygoje sukūrė apie 80 „Art Nouveau“, vėliau – funkcionalistinio stiliaus pastatų. Žymus architektas žuvo Rygos žydų gete 1941-aisiais.

Už rūmų projektą – valstybinis apdovanojimas

Rygos senato ir teisingumo ministerijos rūmai – monumentalus neoklasicistinis pastatas, pastatytas 1938-aisiais. Pastato architektas –Fridrihas Skujinš, dirbęs tuomečiame Latvijos universiteto architektūros fakultete. Už šį projektą jis gavo aukščiausią valstybinį apdovanojimą. Pastato fasadas dengtas vietiniu latvišku granitu. „Išoriškai šis pastatas man asocijuojasi su stalinizmo laikotarpiu, ši architektūra nėra išraiškinga, joje matomos sunkios detalės, orientuotos į klasicizmą, – pasakoja J. Kančienė.

Įdomu tai, kad Latvijos nepriklausomybės laikais buvo pastatyta tik viena pastato dalis, kita – pagal to paties architekto brėžinius – jau sovietmečiu. „Šis objektas labai įdomus savo stilistine tąsa, pereinančia per kelis laikotarpius ir tik detalėse galime pamatyti laiko stiliaus skirtumus“, – teigia architektūros istorikė.

Prabangaus pastato statyba kainavo beveik 2,5 milijonų latų. Rūmuose buvo net 130 kambarių. Čia įsikūrė teisingumo ministerija, senatas, teismų rūmai. Nacių okupacijos metais čia dirbo Reichas, o sovietmečiu – Latvijos TSR ministrų taryba.

Garsiausio latvių architekto darbus skiria 20 metų

Laidos komanda lankosi ir Laisvės gatvėje stovinčio vieno garsiausių latvių architekto Eženo Laubės projekto – daugiabučio su biurais ir parduotuvėmis. Abu šiuos pastatus skiria 20 metų.

„Eiženas Laubė yra vienas reikšmingiausių 20 amžiaus latvių architektų, sukūręs daugiau nei 200 pastatų. Šie du projektai– modernizmo ir neoklasicizmo mišinys“, – pasakoja Latvijos moderniosios architektūros tyrinėtojas Artis Žvirgzdins.

„Tai puikus stilinės kaitos pavyzdys, kai metų lūžyje vyksta architektūros pokyčiai. 20 metų lūžis atspindi paties architekto mąstymą ir bendras madas“, – teigia J. Kančienė.

Drąsus iššūkis

Išskirtinumu taip pat pasižymi ir daugiabutis Gertrūdos gatvėje, kurio architektas – latvių modernistas Teodoras Hermanovskis. 1934-tieji. „Čia jaučiamas ryškus modernizmas su konstruktyvizmo, „Art Deco“ bruožais. Ši architektūra – tarsi drąsus iššūkis“, – pastatą apibūdina architektūros istorikė.

Rygos moderno architektūra suklestėjo 20 amžiaus pradžioje, kai ištisos gatvės buvo statomos puošnaus „Art Nouveau“ stiliaus namais, kokių, galima pamatyti tik Paryžiuje ar Prahoje.

Tarpkariu Latvijoje daugelis architektų pamėgo funkcionalistinį modernizmą ir „Art Deco“ stilių.

Kitoje „Stop juosta“ laidoje – antroji Rygos maršruto dalis, kurioje netrūks netikėtų susitikimų, išskirtinių tarpukario modernizmo pastatų ir smagių istorijų. Kviečiame žiūrėti jau šį sekmadienį, 11 valandą per LRT PLIUS kanalą.

Plačiau – laidos įraše.

Stop juosta. Maršrutas nr. 89 – Ryga