Kultūra

2019.10.15 11:50

Su Kultūros pasu – į meno teritoriją: MO patirtis nenueina perniek

LRT.lt2019.10.15 11:50

Po vasaros atostogų į mokyklas grįžę moksleiviai gali naudotis išaugusia Kultūros paso paslaugų rinkinio pasiūla. Šiuo metu daugiau kaip pusantro tūkstančio kultūros ir meno paslaugų siūlo muziejai, rengiantys įvairius edukacijos užsiėmimus, bibliotekos, teatrai, koncertinės įstaigos, kultūros centrai, galerijos, menininkai ir kultūros edukatoriai. Į šį ratą greta valstybinių kultūros įstaigų vis aktyviau jungiasi ir privačios, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tarp jų ir MO muziejus Vilniuje, plečiantis savo edukacijų programą ir siūlantis net keliolika skirtingų edukacinių užsiėmimų su Kultūros pasu. Kultūros pasas yra Kultūros ministerijos kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendinama priemonė, leidžianti mokiniams kartu su klase ar grupėmis valstybės lėšomis lankytis įvairiausiuose kultūros ir meno renginiuose: spektakliuose, koncertuose, parodose, pažintiniuose ir edukaciniuose kultūros užsiėmimuose. Mokinio kultūros pasui metams skiriama 15 eurų.

Moderni edukacijų programa

Pasak MO muziejaus direktorės Mildos Ivanauskienės, MO edukacijų programa yra moderni kaip ir pats muziejus.

„Rengdami edukacijų programą, išsikėlėme strateginius tikslus, atsižvelgdami į vaikų ir jaunimo poreikius įgyti XXI amžiui reikalingas kompetencijas. Mums pasirodė svarbu įprasminti vaikų buvimą ne mokykloje, padėti įgyti gebėjimų mokytis kitaip, kitoje aplinkoje“, – sakė MO muziejaus direktorė M. Ivanauskienė.

MO muziejus yra nusibrėžęs tris pagrindines edukacijų kryptis: vizualinio mąstymo metodo, emocinio intelekto ugdymo ir integruotų pamokų, kai dailė persipina su literatūra, istorija, biologija.

„Šiomis kryptimis ir dirbame. Ir kai atsirado galimybė naudotis Kultūros pasu, mums buvo didelė paspirtis, kad ir privatūs muziejai gali teikti paraiškas ir dalyvauti programoje siūlydami savo paslaugas pagal šią priemonę. Tai gerokai išaugino mokinių srautus ir paskatino didinti vedamų užsiėmimų įvairovę“, – pasakojo MO muziejaus edukacijų koordinatorė Rima Povilionytė.

„Pažvelk, o tada pažvelk dar kartą“

Vienas iš MO muziejaus edukacinių užsiėmimų susijęs su paprastu klausimu: „Kas vyksta šiame paveiksle?“. Tai užsiėmimas pagal vizualinio mąstymo metodą. „Pažvelk, o tada pažvelk dar kartą“, – sako Philipas Yenawine’as (MoMA muziejus, Niujorkas), vizualinio mąstymo strategijos pradininkas.

Muziejus kviečia moksleivius į meno kūrinius pažvelgti be išankstinių įsitikinimų ir nusistatymų. Užsiėmimas pagrįstas aktyviu jo vedėjo ir dalyvių dialogu. Pokalbio vedėjas remiasi universalia klausimų sistema, sukurta psichologės Abigailės Housen ir edukatoriaus Philipo Yenawine’o.

Kiekvienas dalyvis paveikslus mato skirtingai, todėl užsiėmimo pradžioje dėmesys sutelkiamas į objektyvius meno kūrinį apibūdinančius faktus: formą, kompoziciją, spalvą, medžiagas. Vėliau aptariamos subjektyvios moksleivių siūlomos kūrinio interpretacijos.

MO muziejaus edukatoriai praleido daug valandų dirbdami drauge su psichologais ir iš jų mokydamiesi aktyvaus pokalbio subtilybių. Kartais priimti skirtingus užsiėmimo dalyvių požiūrius gali būti nemenkas iššūkis – tai ir yra vienas iš svarbių šio užsiėmimo uždavinių. Edukatoriai padeda užsiėmimo dalyviams sukurti savo pačių „tiesą“, apibūdinančią meno kūrinį, kartu jautriai įpindami į sukuriamą pasakojimą ir informaciją apie autorius bei meno kūrinius.

Moksleivių grupės indėlis skatina MO edukatorius kaskart naujai pažvelgti į meno istorijos interpretacijas. Toks apmąstymo procesas suteikia naujos patirties visiems edukacinio užsiėmimo dalyviams. Edukatoriai, atsižvelgę į dalyvių amžių, grupės dinamiką, parenka vieną iš kelių galimų užsiėmimo scenarijų ir prie jo priderina žaidimus įvairiems žiūrėjimo ir koncentravimosi tikslams pasiekti.

Muziejus – puiki vieta žmogui augti

MO direktorės M. Ivanauskienės teigimu, rengiant edukacijų programą, siekta laužyti stereotipus, kad meno muziejaus lankymas turėtų būti vien dailės pamokų skiltyje.

„Išgrynintų, vien tik menotyrinių užsiėmimų MO muziejuje mes neturime. Vizualusis menas yra mūsų medžiaga, nuo kurios atsispiriame kalbėdami apie įvairius dalykus ir patirtis. MO edukacijos yra platesnės nei vien tik meno istorija. Mes matome muziejų kaip tikrai puikią platformą svarbioms vaikų kompetencijoms ugdyti. Savo veikla siekiame, kad muziejaus lankymas būtų dar vienas laisvalaikio praleidimo būdas ir kad tai yra puiki vieta žmogui augti“, – teigė MO vadovė.

Pasak MO edukacijų koordinatorės Rima Povilionytės, per užsiėmimus moksleiviai įgauna net ir praktinių įgūdžių – išmoksta naujų žodžių, skirtų kalbėti apie meną, įgyja naujų patirčių, galiausiai susipažįsta su lankymosi kultūros įstaigose taisyklėmis. Bet kokiu atveju pozityvi patirtis kultūros įstaigoje nenueina perniek. Tai matoma ir iš refleksijų bei atsiliepimų, paliktų anketose, kai mokiniai po užsiėmimų dėkoja „už atvertas akis ir įkvėpimą kurti“.

„Pačių vaikų pasidalinta pozityvi asociacija su kultūra tampa daug gilesnio ir ilgaamžiškesnio proceso dalimi. Man atrodo, tai yra vienas svarbiausių dalykų. Po tokios teigiamos asociacijos vaikas gal ir kitą kartą vienas, su draugais ar tėvais ateis į muziejų ar kitą kultūrinę įstaigą“, – svarstė R. Povilionytė.

Vietoj bilieto – Kultūros pasas

MO atstovių teigimu, šiuo metu didžioji dalis muziejaus edukacinių užsiėmimų vyksta pagal Kultūros paso programą. Čia lankosi visų amžiaus grupių moksleiviai – nuo pirmokų iki dvyliktokų. Maždaug pusė jų yra vilniečiai, kita pusė atvyksta iš mokyklų, esančių visuose Lietuvos regionuose. Kartu pastebima tendencija, kad regionų dalis po truputį auga.

Edukacijų koordinatorės Rimos Povilionytės teigimu, MO muziejui pravartu turėti tokį įrankį kaip Kultūros pasas, nes šia sistema patogu naudotis ir planuotis edukacinę veiklą.

„Kultūros pasas prasmingas ir kultūros įstaigoms, ir mokykloms. Jis padeda praverti duris į kultūros pasaulį. Kitu atveju bent jau šiame muziejuje galimybę lankytis turėtų tikrai ne visi norintys vaikai“, – teigė R. Povilonytė.

„Mūsų atveju bilieto kainos barjero eliminavimas Kultūros paso pagalba – labai reikšmingas veiksnys, didinantis meno prieinamumą. Antraip tikrai ne kiekvienos Lietuvos rajono mokyklos vaikai su visa klase už tėvų pinigus turėtų galimybę atvykti į MO. Ir mokytojai, kiek teko pastebėti, labai palankiai vertina šią galimybę“, – pritarė MO muziejaus direktorė M. Ivanauskienė.