Kultūra

2019.10.11 23:17

Eduardo Balsio šimtmečiui paminėti – neįprasta paroda bei išskirtiniai koncertai

Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.10.11 23:17

2019 metais minimos 100-osios vieno žymiausių 20 amžiaus lietuvių kompozitorių Eduardo Balsio gimimo metinės, visoje Lietuvoje vyksta jubiliejinei sukakčiai skirti renginiai, koncertai, o penktadienio vakarą Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta paroda. Pasak kuratorės, nėra įprasta rengti parodas apie muzikos, ne vaizduojamojo meno kūrėjus, tačiau būtent E. Balsys savo kūriniuose pasakodavo vaizdais, jo kūryba buvo labai vizuali.

Paroda „Eduardas Balsys. Apie meistriškumą“ nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta keliose erdvėse – vestibiulyje ir mažojoje salėje. Parodą kuravusi Eglė Juocevičiūtė turėjo nelengvą užduotį – kaip menotyrininkė atskleisti kompozitoriaus asmenybę ir jo įvairiapusiškumą iš archyvinės medžiagos, iš kitos pusės kaip anūkė, nors jo nepažinojo asmeniškai, nes gimė praėjus trejiems metams po kompozitoriaus mirties ir apie senelį girdėjo iš mamos – pianistės Dalios Balsytės. Ir jai duotas vardas susijęs su senelio kūryba.

„Vyresnioji dukra Indrė Baikštytė buvo pavadinta, kai perskaičiau Zudermano novelę. Vardas Indrė tada nebuvo populiarus, jis man užsikabino, o tėveliui pasiūliau perskaityti tą novelę, taip ir įvyko, atsirado opera „Kelionė į Tilžę“, o kai gimė antra duktė, nebuvo net minties, kad vardas kitoks, kaip kito E. Balsio sceninio kūrinio vardas – Eglė“, – pasakoja E. Balsio dukra D. Balsytė.

Parodoje eksponuojami E. Balsio archyviniai dokumentai, fotografijos, skamba kūrinių ištraukos. Kuratorė sako siekusi, keliaujant per E. Balsio biografiją ir kūrybą, atrasti teminių sąsajų.

„Keistas formatas – paroda apie kompozitorių. Ir E. Balsys kaip medžiaga patrauklus ir daug siūlantis dėl to, kad pati muzika, muzikologai sutaria, kad jis pasakoja vaizdais, apeliuoja į vaizduotę, kad ji panirtų klausydamas muzikos. jis taip kurdavo, ta vizuali kultūra buvo jam svarbi, viena patraukliausių. skiriame daug dėmesio E. Balsio muzikai kinui, 6–7 dešimtmečiuose jis buvo pats profesionaliausias, naujų metodų pasiūlęs kompozitorius. Sukūrė 10 filmų muziką, beveik visus fragmentus matome“, – pasakoja kuratorė.

Mažoji nacionalinės dailės galerijos salė skirta vienam kūriniui filmui ir baletui „Eglė Žalčių karalienė“, kuriam E. Balsys sukūrė muziką 1960. Dukra pasakoja, kad tėvas buvo labai reiklus sau, negalėdavo klausyti savo kūrinių, nes visuomet norėdavo ką nors jame pataisyti, todėl vieną kartą nustebo išgirdusi, kad iš tėvo kambario sklinda jo kūrinys.

„Jis buvo kritiškas žmogus, pedantiškas iki smulkmenų, jis sakydavo, aš girdžiu, ką galima pataisyti. Labai nustebome išgirdę, kad jo namuose skamba simfoninis darbas „Dramatinės freskos“, kas jam užėjo, kad jis nusprendė paklausyti. Bet visiškai aišku. Jis ateina pas mus į kambarį toks visas nustebęs, sako – viskas, aš nieko neparašysiu geriau. Tai buvo kritiško žmogaus savo kūrybos įvertinimas su baime, kad gal neverta nieko daryti“, – prisimena D. Balsytė

Šis E. Balsio kūrinys „Dramatinės freskos“ gruodžio 20-ąją, kūrėjo 100-ojo gimtadienio dieną, skambės Kauno, o 21-ąją – Nacionalinėje filharmonijoje. Pasak dukros, kūrinys pasirinktas būtent dėl to, kad pats E. Balsys jį vertino kaip geriausią savo kūryboje.

Panorama. Sekmadienį – Lenkijos parlamento rinkimai