Paskutinės savaitės, kai Japonijoje, Kiūšiu saloje esančiame Mifuneyama Rakuen parke, galima išvysti pasaulyje gerai žinomo meno kolektyvo „teamLab“ instaliacijas.
„Mes stengiamės gamtoje atpažinti amžinybės ženklus ir atkreipti į juos dėmesį. Aišku, nenorime priversti lankytojų galvoti vienaip ar kitaip. Tačiau jei jie bent akimirkai suvoks savo gyvenimą kaip dalį nenutrūkstančio virsmo, tai atitiks mūsų viziją“, – LRT RADIJO laidai „Kultūros savaitė“ kalbėjo „teamLab“ Komunikacijos direktorius Takashi Kudo.
Meno kolektyvo projektą „teamLab: miškas, kuriame gyvena dievai“ sudaro dvi dalys. Pirmoji veikia dieną. Interaktyvios šviesų instaliacijas galima atrasti po Mifuneyama Rakuen parką pasklidusiuose šventyklų, terminių pirčių griuvėsiuose, kadangi čia yra šviesų instaliacijoms reikalinga prietema. Šviesų ir ekranų instaliacijos nejudančius objektus paverčia tarsi gyvais organizmais. Juose imituojama tekanti energija primena, kad net ir šventyklų kolonos yra nuolatinio laiko virsmo dalis.
Antroji dalis – „teamLab: miškas, kuriame gyvena dievai: žemės muzika ir ekologija“ veikia naktį. Kai sutemsta, įvairiomis spalvomis sušvinta medžiai, krūmai, tvenkinys ir net rieduliai. Instaliacijose susijungia šviesa, skaitmeniniai judantys paveikslai, raminanti muzika.
Lankytojui priėjus arčiau, į jo žingsnius sureagavusios instaliacijos keičia vaizdus, spalvas, garsus. Žmogus turi galimybę pamatyti ir prisiminti gamtoje niekad nesustojančius ciklus ir kaitą. „teamLab“ kūrėjai padeda lankytojui įsivaizduoti, kaip per tūkstančius metų galėjo pasikeisti net akmuo, medžiai. Ant didžiulės uolos galima pamatyti japonų kaligrafijos meno užuomazgas. Tuo metu arbatos namelyje esančiuose puodeliuose lankytojas gali pasigerėti puodeliuose pražystančiomis ir išnykstančiomis gėlėmis.
„teamLab“ komunikacijos direktorius Takashi Kudo pasakoja, kad instaliaciją Mifuneyama Rakuen parke maždaug apie mėnesį įrenginėjo maždaug 30 žmonių komanda.
„Projektuoti Mifuneyama Rakuen instaliaciją pradėjome prieš šešerius metus. Vėliau inžinieriai, kurie įrenginėjo instaliaciją, turėjo apsigyventi tame kalne maždaug mėnesiui. Mūsų komandos nariai turėjo ištyrinėti mišką, o jis labai gūdus. Jokio apšvietimo, nieko. Instaliacija gimė tame miške. Kova su būriais uodais ir panašūs dalykai.“
Mifuneyama Rakuen parke žmogaus prižiūrimos teritorijos su laukine gamta ir istoriniais paminklais susilieja į vieną visumą. Pakraštyje stovi milžiniškas 3000 metų senumo kamparo medis. Okusu medis auga šalia buvusios Takeo šventyklos. Miškuose esančiose urvuose galima atrasti prieš daugiau nei 1000 metų išraižytus Budos atvaizdus.
Anksčiau čia ištisus šimtmečius šventikai nuolatos gyveno neatitoldami nuo amžinybės ir laikinumo tiesų. Takashi Kudo pasakoja, kad po Antrojo pasaulinio karo ši vieta buvo visiškai užmiršta ir apleista. Po kurio laiko čia vėl grįžo žmonės. Jie pastatė viešbučių, sodai buvo iš dalies atkurti.
„teamLab“ prasidėjo 2001 m. metais. Ją įkūrė japonas Toshiyuki Inoko. Dabar tai tarptautinis meno kolektyvas, kuriame dirba keli šimtai žmonių, o būstinės įsikūrusios Japonijoje, Singapūre, Kinijoje. Jų meno instaliacijas galima pamatyti nuo Sidnėjaus iki San Francisko.
Arčiausiai Lietuvos esantį „teamLab“ darbą buvo galima rasti Helsinkyje – neseniai duris atvėrusiame Amos Rex muziejuje. Takashi Kudo sako, kad jie mielai sukurtų instaliaciją ir Lietuvoje, jeigu būtų pakviesti.
Meno kolektyvo komunikacijos direktorius Takashi Kudo sako, kad „teamLab“ komandoje dirba 3D animatoriai, programinės ir techninių įrangų inžinieriai, architektai, matematikai garso inžinieriai, ir dar įvairūs specialistais. Jis teigia, kad komandoje nėra vieno žmogaus, kurio balsas būtų lemiamas, čia nėra hierarchijos. Prie idėjos dirbama tol, kol visi sutinka, kad ji veikia.
Takashi Kudo paklaustas, kodėl technologijos gali būti gera priemonė priminti apie amžinąsias vertybes, sako, kad skaitmeninės priemonės jiems yra tik įrankis arba medžiaga.
Takashi Kudo teigia, kad jie kuria tai, kas paliečia pačių širdis, kalba apie tiesas, kurios jiems asmeniškai atrodo svarbios. „Mes norime pratęsti visą patiriamą fizinį pasaulį, padedami technologijų. Mes patys negalime pasakyti ar mūsų darbai yra meno kūriniai, ar ne. Tai parodys laikas. Galbūt po 20 metų žmonės nuspręs ar tai, ką darome yra menas ar ne.“
Anot Takashi Kudo, visus jų projektus vienija tai, kad patirti jų instaliacijas galima tik būnant čia ir dabar. Jų negali išsinešti, nusipirkti ar susikurti kopiją namie.
„Mūsų instaliacijų negali apčiuopti, todėl norint jas patirti, turi būti ten, kur yra jos. Tai atspindi vieną iš mūsų komandos vertybių. Mūsų kūriniai yra ne apie turėjimą, savininkiškumą, bet apie buvimą. Turėjimas yra apie limitus, apie ribas, kurios pasibaigia kartu su medžiagos ribomis. Jeigu turi 8 monetas – jau esi pasiturintis, jeigu turi 10 monetų – esi turtingas, jeigu neturi nieko – esi visiškas vargšas. Nors dabartinė pasaulio sistema paremta turėjimu, tačiau internetas ir skaitmena šiuos limitus paneigia. Šioje erdvėje nėra prasmės kažką turėti. Mes kaip žmonės nieko negalime turėti, bet galime būti. Būti kuo nors. [...] Mes norime, kad lankytojai būtų mūsų instaliacijose visu savo fiziniu kūnu. Mes norime paskatinti žmones būti gamtoje.“
