„Skardinė konservuotų žirnelių“ – knyga apie absurdo laiką anoje, sovietinėje Lietuvoje, sako daug metų Prancūzijoje gyvenanti dainininkė ir komikė Giedrė Barauskaitė, kurios neseniai išleista komiksų knyga pasiekė prancūzų knygynus.
Gavusi vienos Prancūzijos leidyklos pasiūlymą parašyti knygą, aktorė ir dainininkė Giedrė Barauskaitė nusprendė papasakoti savo – dar mažo vaiko – akimis matytą sovietinių laikų kasdienybę bei savo šeimos sudėtingą istoriją joje – trėmimus, persekiojimus, pasipriešinimą, kovą už nepriklausomybę ir pirmuosius įspūdžius išvykus į užsienį.
Tačiau, anot autorės, norėjosi viską pateikti paprastai ir suprantamai, ypač tiems, kurie to nepatyrė.
„Nenorėjau pasakoti prisiminimų kaip istorikė, nes tokia ir nesu, tiek nenusimanau. Pasakojau savo vaikystės atsiminimus ir tai, kaip būdamas vaikas nieko blogo aplink nematai. Tik vėliau, kai kažkur išvažiuoji, pamatai, kad kitose šalyse pilna visko, tarp to – ir tualetinio popieriaus“, – pasakoja G. Barauskaitė.
Pasak Giedrės, prancūzams, perskaičius jos knygą, sunku suvokti, kad viskas buvo taip neseniai, be to – visai netoli. Knyga „Skardinė konservuotų žirnelių“ parašyta komiksų forma.
Kaip sako pati autorė, apie absurdą rašyti rimtai nelabai ir pavyktų. Giedrė prisimena, kaip tekdavo stovėti eilėse prie maisto, o žaliųjų žirnelių skardinės jai iki šiol asocijuojasi su juokinga prabanga.
„Viskas tuo metu buvo taip absurdiška, kad galiausiai, kai vėl apie tai pagalvoji, tampa juokinga“, – tvirtina G. Barauskaitė.
Merginai buvo septyneri, kai jos šeima išvyko gyventi į Prancūziją, kur G. Barauskaitė baigė aktorystės studijas. Šiuo metu ji – Prancūzijoje žinoma dainininkė ir komikė, turinti tūkstančius gerbėjų socialiniuose tinkluose, kviečiama į radijo ir televizijos laida, rengianti koncertus. Ji pati sako dainuojanti labai specifines, juoduoju humoru persmelktas dainas, kuriose svarbiausia – žodžiai.
„Jeigu nesupranti, kad tai – juodas humoras, gali pagalvoti, kad aš tikrai bjaurus žmogus ir noriu, kad visi mirtų“, – teigia menininkė.
Pasak Giedrės, liberalieji prancūzai turi gilias juodo humoro tradicijas, todėl jiems šie dainų tekstai (dažnai nelabai švankūs) – priimtini, įdomūs ir populiarūs.
Giedrės dainose vyrauja ironija, kritika visuomenei, nepasitenkinimas politiniais įvykiais, subtilus humoras. Dainose gausu necenzūrinių žodžių, o kūryboje temos, kuriomis žmonės dažniausiai vengia kalbėti.
Plačiau – laidos įraše.
