Kultūra

2019.10.08 21:48

Tyrinėtojai: žemaičių kalbos prestižas auga

atidaryta žemaitiškų knygų paroda

Šiauliuose atidaryta žemaitiškų knygų paroda – vienas paskutiniųjų Žemaitijos metams skirtų renginių. Ekspozicijoje – žymiausių Žemaitijos autorių kūryba, mokslinė literatūra ir naujausi šiuolaikinių autorių leidiniai. Šios kalbos tyrinėtojai sako, kad žemaičių kalbos prestižas auga, pastebimas susidomėjimas ir šio etninio regiono literatūra.

Žemaičių kalbos tyrinėtojas Juozas Pabrėža sako, kad žemaitiško rašto ištakos siekia Martyno Mažvydo laikus. Ypač svarbus buvo 19 amžius ir ryškų pėdsaką palikę Simono Daukanto, Motiejaus Valančiaus, Dionizo Poškos bei kitų žymių rašytojų žemaitiški tekstai.

Esą nedaug trūko, kad žemaičių kalba būtų tapusi valstybine. Nes ji turi savo leksiką, fonetiką, gramatiką. Iki šių dienų yra išlikę senieji nosiniai balsiai, dviskaita, žemaičiai vis dar vartoja tik šio etninio regiono gyventojams suprantamus žodžius.

„Pradėkim, kad ir nuo kūno dalių, čia žemaičiam yr ne galva, o kramė. Čia yr pluonims, čia yr veizuolai, ne akys. Čia yr staibis – ne blauzda, čia būtų išleižis – ne tarpupirštis, gyvūnai: blezdinga – kregždė, pylė – o ne antis, ledžinga – pačiuža yr… tiek yr visokių dalykų svarbių ir tus dalykus mes turim keravot ir saugot“, – pasakoja žemaičių kalbos tyrinėtojas Juozas Pabrėža.

Susipažinti su žemaičių kalba ir raštu galima Šiaulių universiteto bibliotekoje atidarytoje žemaitiškų knygų parodoje. Čia – žymiausių rašytojų įvairių žanrų kūriniai nuo 18 amžiaus iki šių dienų.

Žemaitiškus raštus kasmet papildo bent keli nauji leidiniai. Dažniausiai – grožinės literatūros. Bibliotekininkai sako pastebėję, kad 2019-uosius paskelbus Žemaitijos metais, susidomėjimas šio etninio regiono literatūra smarkiai išaugo.

Plačiau žiūrėkite reportaže.