Kultūra

2019.10.09 20:03

Daugybę metų Niujorke gyvenantis Žilvinas Kempinas: ką bepsakytum apie šį miestą, nesumeluosi

LRT.lt2019.10.09 20:03

Praėjusio amžiaus dešimtasis dešimtmetis buvo didelių pokyčių metas tiek valstybėje, tiek asmeniniame gyvenime, MO muziejuje vykusiame pokalbyje sako menininkas Žilvinas Kempinas. Būtent pastarojo dešimtmečio pabaigoje kūrėjas išvyko gyventi ir kurti į Niujorką, apie kurį dabar teigia – tai miestas, apie kurį ką bepasakytum, nepameluosi.

Didelių pokyčių metai – 90-ieji...

Žilvinas Kempinas, Niujorke gyvenantis vizualaus meno kūrėjas, paklaustas, su kuo jam pirmiausia asocijuojasi 90-ieji, atsako greit – dideliais pokyčiais.

Kalbėdamas apie asmeninius pokyčius tuo metu, Ž. Kempinas pasakoja turėjęs įvairių darbų ir projektų Lietuvoje – laiką užėmė veikla su baldų įmone, darbas su Oskaru Koršunovu, taip pat autonominiai kūrybiniai sumanymai.

Ž. Kempinas 1997 m. gruodį išvyko į JAV ir nuo to laiko gyvena Niujorke. „Keista žiūrėti atgal ir nesinori kapstytis po praeitį. Tačiau tai buvo labai įdomus pokyčių metas“, – teigia menininkas.

Pasak menininko, kuriant jam įdomiausia bandyti kuo paprastesnėmis priemonėmis išgauti kuo didesnį poveikį. Šiuo metu MO muziejuje kabo ir keletas Ž. Kempino eksponatų – tai kūriniai iš projekto „Portretai-fosilijos“. Pasakodamas apie jį, Ž. Kempinas teigia ėmęsis elementaraus būdo padaryti skulptūras, kalbančias apie įamžinimą: „Štai portretas įdomus kaip nykstantis žanras. Man norėjosi sujungti portreto tradiciją su fosilija – kaip pirmuoju organiniu atspaudu uolienoje.“

Ž. Kempinas, kalbėdamas apie pirmąjį įspūdį atvykus į Niujorką, teigia, kad tai – miestas, apie kurį ką bepasakytum, nepameluosi. „Kai atvykau į Niujorką, šoko nebuvo. Didžiausią įspūdį padarė apsilankymas prie World Trade Center bokštų dvynių. Pamačiau dvi vertikalias linijas, kokių gamtoje tikrai nėra, tokios švaraus vertikalumo dar nebuvau mačiusi. Atsistoji tarp dvynių – ir toks miesto gaudesys“, – pasakoja menininkas.

Už technologijas įdomesni degtukai

Meno kritiko Vaido Jauniškio paklaustas, kada prasidėjo darbas su magnetinėmis virvelėmis, Ž. Kempinas mintimis nusikelia į Niujorką, tačiau galimai ir anksčiau. „Kai peržvelgiu savo kūrybą, gali būti, kad juostelės joje atsirado tikrai gana seniai, kai kuriuos objektus kūriau su mikrofilmais. Matyt, man patrauklus tas medžiagiškumas, taip pat tęstinumas, begalybės idėja, juostelė kaip skulptūrinė medžiaga“, – pasakoja Ž. Kempinas.

Paprastos medžiagos, anot kūrėjo, dažnai įdomesnės už itin sudėtingas: „Taip, dabar yra technologijos, lazeriai, tačiau tai darosi neįdomu. O kai matai, kad gali padaryti triuką su degtukai – tai šaunu.“

Juostelės, naudojamos įvairiose instaliacijose, yra tuščios, pripažįsta Ž. Kempinas. „Tačiau neuždrausta įsivaizduoti, kad jose – kažkas įrašyta. Aš nelinkęs sentimentaliai žvelgti į praeitį, bet man gražu, kad žmonės bando užfiksuoti ir išsaugoti akimirkas“, – teigia menininkas.

Ž. Kempinas pasakoja kažkada išgirdęs jam patikusį posakį – daryti taip, kad kūrinys nekvepėtų prakaitu: „Man įsiminė šie žodžiai, ir pats bandau kuo mažiau prisiliesti prie kūrinių, noriu, kad viskas atrodytų lyg pavykę savaime. Kartais man patinka akivaizdus rankų prisilietimas, bet savo darbuose to vengiu.“

Vienas Ž. Kempino kūrybos principų – kad instaliacija būtų matoma ir pereinama kiaurai. „Norisi, kad kūrinys užimtų kuo mažiau fizinės erdvės, nebūtų gremėzdiškas. 2007 m. Šiuolaikinio meno centre mano kūrinys buvo sudarytas iš juostelių, ištemptų viršuje, virš lankytojų galvų. Šie galėjo vaikščioti po visą erdvę, nebijodami į ką nors atsitrenkti“, – tikina Ž. Kempinas.

Didžioji MO muziejaus paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ veikia nuo spalio 5 d. iki kitų metų vasario 23 d.

Kaip laukiniai ir euforijos pilni 90-ieji pakeitė mus ir mūsų mąstymą? Šioje parodoje naujai ir interaktyviai pristatomas jau istorija tapęs Lietuvos 10 dešimtmetis – didelių lūžių ir pokyčių dešimtmetis, suformavęs mus. Paroda atskleis laiko(laikmečio) prieštaringumą – ir euforiją, ir transformacijos sudėtingumą, visuomenę valstybės kūrimosi pradžioje. Žvilgsnis į tai, kas esame mes. Susijungs menas, kultūra ir to meto kasdienybės istorijos. Šalia muzikos, mados, rinkos ir Gariūnų ekonomikos, užgimusios mafijos ir popkultūros atsiras šio laikotarpio MO kolekcija: videofilmai, instaliacijos, performansai, tapyba.