Kultūra

2019.10.09 17:07

Dviprasmiškai vertinama Rupi Kaur: bestselerius leidžianti instapoetė, apdainuojanti meilę ir moteriškumą

Virginija Sližauskaitė, LRT.lt2019.10.09 17:07

Žinant, kad, prieš sudedami į knygas, Rupi Kaur kūriniai buvo skelbiami ir išpopuliarėjo socialiniame tinkle „Instagram“, sunku išvengti lengvai priešiško nusiteikimo ir skepticizmo. Dar viena instapoetė? Dar vienas atvejis, kai romantiški ketureiliai, sulaukę dar romantiškiau nusiteikusių mergaičių susižavėjimo, atsiduria popieriuje ir sumuša pardavimų rekordus, ar ne?

Vadinama savo kartos balsu, R. Kaur, jau dviejų bestselerių autorė, neabejotinai tokia ir yra. Šiuolaikiniam jaunam skaitytojui, gal kartais pametančiam mintį viduryje ilgėlesnio sakinio ar posmo, sudėtingų ir painių metaforų, šios indų kilmės poetės tekstai – grynas malonumas. Jie trumpi, aiškūs, lengvai tirpstantys it cukraus vatos kąsniai.

,,aš verkiu ne dėl to / kad esu nelaiminga / aš verkiu nes turiu viską / bet esu nelaiminga“

Atsivertus antrąją R. Kaur knygą „Saulė ir jos gėlės“ bei pažvelgus į turinį matyti, kad skyrių pavadinimai tarsi nurodo augalo egzistavimo etapus (vytimas / žuvimas / šaknijimasis / stiebimasis / žydėjimas), bet iš to lengvai galima nuspėti ir tai, kaip keisis emocijų puokštė keliaujant lapas po lapo.

Pirmoje knygos pusėje – daug skausmo dėl žlugusių santykių. Tapatintis su kalbančiąja lengva, nes R. Kaur šneka apie gana žemiškus, visiems atpažįstamus dalykus. Įpročio galią, kai vos atsibudus nori pažvelgti į mylimąjį, bet staiga supranti, kad jo nebėra. Staigią kūniško švelnumo ir erotikos netektį, dar labiau gilinantį vienatvės šaltį. O taip pat mintyse simuliuojamas situacijas apie tai, kaip galėjo būti. Galiausiai – suvokimą, kad taip jau nebus, išmokimą paleisti ir pražydusią meilę sau.

,,noriu medaus mėnesio su savimi“

Gijimas po nutrūkusių santykių ir išsilaisvinimas gražu, bet gerokai stipresnis knygos skyrius – „šaknijimasis“. Tai eilės apie pabėgimą iš neramaus gimto krašto, tėvynės, kur siaučia agresija ir pavojai, apie bandymus įleisti šaknis svečioje šalyje, užtikrinti ramybę jei ne sau, tai bent savo vaikams.

Pati R. Kaur su tėvais iš Indijos į Kanadą emigravo, kai būsimai menininkei buvo vos ketveri. Dabar, savo eilėse, poetė aprašo jei ne savo, tai motinos begalinį ilgesį, ieškant savo gimtinės ženklų egzotinio maisto lentynose ar filmų kadruose. Būtent eilutės apie tėvus – sunkiai dirbančius, išsekusius, neturinčius laiko ilgiems pokalbiams su vaikais, nes svarbiau pasirūpinti šių sotumu – skaitant paliečia bene labiausiai.

View this post on Instagram

page 111 #thesunandherflowers

A post shared by rupi kaur (@rupikaur_) on

Toliau knygos tekstai vėl pasisuka į romantiką. Laimei, ji skirta ne vien naujam, ypatingam, gyvenimą šviesa ir šiluma apgaubiančiam partneriui, bet ir sau. Pastebimas ir gerasis nuosprendis pasirinkti tik savęs vertą žmogų, noras, kad mylimasis ne nukamuotų, o atgaivintų, ne dar labiau žalotų, o gydytų.

„kai ką nors įsimyli / juokiesi dėl meilės neapsisprendimo / prisimeni kai buvai įsitikinus / kad anas buvo tas vienintelis / o dabar vėl / dar kartą radai tą vienintelį“

R. Kaur „Saulė ir jos gėlės“ knyga, kaip ir pradėjus, taip ir baigus skaityti nepalieka vienareikšmiško įspūdžio. Nors kai kurios eilutės priverčia pavartyti akis, dalis eilėraščių sugeba sujaudinti ir nukreipia į platesnius, gilesnius pamąstymus.

Pagyrimo vertas nuo knygos vidurio pastebimas, eilutėse vis labiau dominuojantis dėmesys moteriškumui kaip vertybei, moterų teisėms į savo kūną ir laisvei rinktis gyvenimą, kokio nori. Būtent už trumpų kūrinių slypintys platūs kontekstai ir problematika suteikia knygai didžiausią vertę.

Daugiau apžvalgų – „Tebūnie knyga“.