Ketvirtadienį mirė Lietuvos operos solistė, sopranas Gražina Apanavičiūtė. Jai buvo 79 metai. Apie netektį patvirtino artimieji.
G. Apanavičiūtė mirė ketvirtadienį Santaros klinikose.
Dainininkė gimė 1940 m. balandžio 5 d. Kybartuose. 1969 m. baigė LTSR konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), dėstytojos Aleksandros Staškevičiūtės klasę. 1986–1991 m. pati dėstė šioje Lietuvos muzikų rengimo kalvėje.
Nuo 1968 iki 1991 m. buvo Lietuvos akademinio operos ir baleto teatro (dabar – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) solistė, kuriai greitai imta patikėti pagrindines soprano partijas.
Iš gausaus G. Apanavičiūtės parengtų vaidmenų repertuaro atsimename jos nepamirštamą Toską (G. Puccini „Toska“), Aidą (G. Verdi „Aida“), Grafienę (W. A. Mozarto „Figaro vedybos“), Elizabetę (G. Verdi „Don Karlas“), Zentą (R. Wagnerio „Skrajojantis olandas“), Mikaelą (G. Bizet „Karmen“), Margaritą (Ch. Gounod „Faustas“), Valdovę (V. Barkausko „Legenda apie meilę“) ir daugelį kitų.
Savo balsu primadona žavėjo ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Bulgarijos, Čekijos, Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, JAV klausytojus. 1991 m., pasijutusi nebereikalinga Lietuvos teatrui, nutraukė operos karjerą ir ilgam buvo persikėlusi gyventi į JAV. Vietos lietuvių bendruomenei surengė kelis solinius koncertus.
LRT archyvuose iki šiol tebesaugomas turtingas G. Apanavičiūtės įdainuotų kūrinių vaizdo ir garso įrašų archyvas. Juose – ne tik operų arijos, bet ir lietuvių liaudies dainos, vokaliniai C. Saint-Saenso, F. Poulenco, M. Durufle kūriniai, W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, G. Mahlerio kūrinių solo partijos.
Pasak LRT KLASIKOS laidų vedėjos muzikologės Jūratės Katinaitės, G. Apanavičiūtės balsas buvo išskirtinis – jį galėjai pažinti iš vienintelės natos.
„Šiuo požiūriu gana simboliška, kad Gražina išėjo beveik tuo pačiu metu kaip Jesse Norman. Jos abi pasižymėjo nepaprastu muzikalumu, unikaliu tembru“, – LRT.lt teigia J. Katinaitė.
Anot jos, Gražina buvo neprilygstama Vaclovo Daunoro partnerė „Don Karle“ – Karalienė Elizabetė. Kiti ryškūs jos vaidmenys – Zenta „Skrajojančiame olande“ ir Elizabetė „Tanhoizeryje“.
Dar viena itin plati G. Apanavičiūtės veiklos sfera paskutiniais sovietmečio dešimtmečiais buvo koncertinė ir liaudiškoji kūryba. Solistė atliko daugybę kūrinių su tuomečiu ansambliu „Armonika“, su įvairiais liaudies kolektyvais išmaišė visą Lietuvą ir Sovietų Sąjungą.
„Žmonės, mažiau domėjęsi opera ir teatru, ją žinojo ir vertino būtent dėl šios kūrybos. Dar ir dabar vyresnė klausytojų karta prisimena jos dainuojamas dainas – Balio Dvariono „Oi, užkilokit vartelius“ arba Juozo Tallat-Kelpšos „Mano sieloj šiandien šventė“, – primena J. Katinaitė.
G. Apanavičiūtė buvo viena pagrindinių solisčių, kurios balsas nuolat skambėjo Lietuvos radijo eteryje. Radijui ji paliko be galo daug įrašų.
„Paskutiniais gyvenimo dešimtmečiais buvo silpnesnės sveikatos, sunkiai išgyveno išsiskyrimą su scena. Vengė bendrauti su žurnalistais, todėl, apmaudu, negalime pateikti nė vieno pokalbio ar jubiliejinio jos interviu“, – sako J. Katinaitė.
Atsisveikinti su G. Apanavičiūte bus galima sekmadienį, spalio 6 d., nuo 15 val. sostinės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios II šarvojimo salėje. Laidotuvės numatytos pirmadienį, spalio 7 d., 13 val.
