Nauja didžioji MO muziejaus paroda jau nuo spalio 5 d. siūlys kelionę laiku. Tam tereiks ateiti į muziejų ir pasinerti į čia 90-ųjų erą – kam puikiai pažįstamą, kam galbūt visiškai svetimą, vienus – žavinčią ir keliančią nostalgiją, kitus – gal net kiek piktinančia?
Vienas parodos kuratorių Mantas Pelakaukas LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ yra sakęs, kad dešimtasis dešimtetis – labai madingas. O norint tuo įsitikinti, tereikia išeiti į gatves ir pasižiūrėti, kaip rengiasi šiandienis jaunimas.
Kitas kuratorius Rimantas Kmita mano, kad tokiai parodai MO muziejuje – pats laikas ir tikrai ne per vėlu: „Muziejus sureagavo į tai, kas vyksta aplinkui. Ši paroda bus didžiausias 90-ųjų projektas, leisiantis plačiausiai pažvelgti į tuos metus iš įvairių pusių. Parodoje daug įvairių fragmentų, todėl turėtų susidaryti chaotiškos visumos pojūtis.“
Pasak M. Pelakausko, parodos kuratoriai dirbo kaip komanda, o susitikimai panašėdavo į slapto klubo susirinkimus. „Sėdėdavome ir iki vėlyvo vakaro kalbėdavomės apie parodą. Ši paroda – bendro darbo, diskusijų, paieškų rezultatas. Be to, prie parodos prisijungė žmonės, kurių prašėme tam tikrų daiktų, artefaktų, prisiminimų. Galėčiau sakyti, kad tai visos Lietuvos paroda“, – teigia pašnekovas.
R. Kmita pasakoja apie įdomų eksponatą, kurį rekomenduoja apžiūrėti jau netrukus atsidarysiančioje parodoje „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Eksponatas – danų antropologės Pernille Hohnen knyga apie Gariūnų turgų.
„Mokslininkė 1994 m. atvyko į Vilnių ir nutarė tyrinėti turgavietę. Tai buvo nesuvokiama. Juk kai atvyksta užsienietis, norime jam papasakoti ir parodyti ką nors gražaus – mūsų dainas, šokius ir pan. Turgavietė buvo tai, ko truputį gėdytasi. Nė vienas lietuvis joje neatsidūrė savo noru – darbas sunkus, daug streso, reketavimai…“, – pasakoja R. Kmita.
P. Hohnen savo knyga parodė, kad nors tuo metu prekyba Lietuvoje buvo legalizuota, nedraudžiama, stigma buvo likusi – esą prekyba yra kažkas nešvaraus, gėdingo.
Kalbėdamas apie 90-uosius, M. Pelakauskas juos prisimena iš jauno žmogaus perspektyvos: „Viena vertus, tie laikai buvo pilni kvailysčių, eksperimentų, klaidų. Aš juokauju, kad 90-ieji – kaip Fabijoniškės vasario mėnesį – gan pilkos, sniegas tirpsta, žolė lyg ir kalasi, bet yra sumišusi su ruda žeme. Tokie buvo 90-ieji – žinai, kad viskas sužaliuos, bet reikia palaukti.“
M. Pelakausko teigimu, dešimtas dešimtmetis įdomus ir tuo, kaip žmonės rizikuodavo. „Galėjai per vieną dieną, atvežęs metalo iš Rusijos, užsidirbti milijoną, bet taip pat greitai galėjai ir pražūti. Daug kas laimėjo, daug kas pralaimėjo. Yra daug teorijų, kada baigėsi 90-ieji. Mano manymu, jie galėjo baigtis kokiais 1998 m., kai į „Moment“ klijus liautasi dėti psichotropinių medžiagų“, – teigia M. Pelakauskas.
„Paroda, pristatanti 1990-2002 metų laikotarpį, sumanyta prieš trejus metus, kai jis dar nebuvo toks populiarus. Ir tada, ir dabar atrodo svarbu pažvelgti į šį kritinį mums visiems laiką – juk norėdami suprasti save šiandien, turime permąstyti, kokie buvome anksčiau. 90-ieji buvo margas, „aukštos temperatūros“ laikas, todėl parodoje žvelgiame ne į meno procesus, bet nagrinėjame patį laikotarpį. Neapsiribojame tik parodinėmis erdvėmis – tyrimas skleidžiasi šia proga išleistoje knygoje, atidarymo pokalbiais ir susitikimais“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.
Raktinis žodis – išgyventi laisvę
Parodoje kuratoriai žvelgia į ryškiausius visuomenėje vykusius fenomenus. Ir tai daro ne per politinę, bet per išgyventi turėjusio žmogaus prizmę.
„Į šią epochą žiūrėjome kaip į civilizacijos atsiradimą. Beveik kaip Charleso Darwino knygoje ir jo teorijoje 90-aisiais dauguma žmonių atsidūrė be įprastų išgyvenimo šaltinių ir ieškojo vietos po Saule. Išgyventi reiškė kautis ir dažnai tai buvo netgi fizinė kova. DNR – savotiškas mūsų genetinis kodas. Mes ieškojome kodų, kurie iki šiol lemia mūsų tapatybę“, – pasakoja Vaidas Jauniškis, kultūros analitikas ir parodos kuratorius.
Dominuojantis raktažodis parodoje – laisvė. Laisvė kurti, veikti bet kurioje srityje – versle ar mene, kai, atrodo, viskas įmanoma. Vis dėlto parodos kuratoriai iš akiračio nepametė ir tos laisvės kainos – kriminalinio pasaulio siautėjimo, nesaugumo, stokos, neužtikrintumo ir nežinomybės.
„90-ųjų pradžioje visuomenė patyrė, kaip veikia desovietizacijos, europėjimo, globalizacijos, postmodernybės idėjų perėmimo, liberalios kapitalistinės sistemos modelių kūrimo ir priešinimosi tam procesai. Visiškas chaosas, bet kitaip ir negalėjo būti. Juk kalbame apie pastangą kurti naują pasaulį“, – apie laikotarpio prieštaringumą kalba Aurimas Švedas, kultūros istorikas ir parodos kuratorius.
Svarbios kasdienybės istorijos
MO erdvėje susijungia menas, kultūra ir to meto kasdienybės istorijos. Šalia muzikos, mados, rinkos ir Gariūnų ekonomikos, mafijos ir popkultūros, atsiranda MO kolekcijos kūriniai. Iš viso eksponuojama 39 menininkų 70 darbų. Meno kūriniai nebūtinai yra iš parodoje analizuojamo laikotarpio, bet jie visi kalba apie tą dešimtmetį.
„MO muziejus yra atviras muziejus ir ši paroda tai tik patvirtina. Ją kūrėme kartu su visais žmonėmis, kurie atsiliepė į MO kvietimą ir siuntė muziejui įvairiausius daiktus bei atsiminimus. Tai pat dalinosi istorijomis, kurios tapo parodą papildančiu e. gido turu, kuriame patys žmonės pasakoja savo 90-ųjų prisiminimus. Esame labai dėkingi ir džiaugiamės šiuo žmonių įsitraukimu“, – sako Miglė Survilaitė, parodos kuratorė.
Paroda nesiūlo nuoseklaus pasakojimo – jos skyriai kalba apie ryškiausius to meto reiškinius, todėl lankytojai gali vaikščioti po skirtingus jos skyrius ir ieškoti savų kelių, siužetų, prisiminimų.
Atrasti, prisiminti ir netgi išbandyti tikrai bus ką. Lankytojai parodoje pamatys 1992 m. Barselonos Olimpinėms žaidynėms Issey‘aus Miyake‘ės kurtą Lietuvos komandos olimpinį kostiumą, Vlado Vitkausko, 1993 m. įkopusio į Everestą, batą ir ledkirtį, skirtingus to laikotarpio tipažus ir vyravusias mados tendencijas, legendinius kioskus. O kur dar prisiminimai apie 90-ųjų „netfliksą” su vaizdo kasečių nuoma, 90-ųjų feisbukas su mokyklinių anketų sąsiuviniais, pranešimų gavikliai, pirmieji mobilieji telefonai, vaikystės žaidimai, mėgstamų grupių dainos ir jų sąrašai, plakatai ir daugelis kitų įvairias nuotaikas kuriančių kasdienybės objektų.
Parodoje prisiminimų chaosą tvarkė parodos architektė Renata Valčik. Jos kurta scenografija parodą papildo ir struktūruoja simboliais – instaliacijomis. Kaip teigia patys kuratoriai, būtent R. Valčik prisijungimas prie komandos buvo tam tikras lūžis, kai jų svajonės ir idėjos ėmė virsti apčiuopiama realybe.
Savaitgalį kviečia į „MOratoną“
Tęsdamas tradicijas, MO muziejus naujos parodos atidarymo savaitgalį kviečia į „MOratoną“. Spalio 5–6 d. muziejuje savo 90-ųjų istorijomis dalinsis filmų „Nematoma“ ir „Lošėjas“ režisierius Ignas Jonynas, aktorė Rimantė Valiukaitė, pirmųjų „Mados infekcijų“ prodiuserė ir organizatorė Renata Mikailionytė, krepšinio komentatorius Linas Kunigėlis, dailėtyrininkas Alfonsas Andriuškevičius, architektas Gintautas Natkevičius, 90-ųjų reklamą analizuos Tomas Ramanauskas.
Lankytojai taip pat turės galimybę susitikti su menininkais, kurių darbai eksponuojami parodoje: Niujorke gyvenančiu Žilvinu Kempinu, iš Paryžiaus į Lietuvą atvykusiais Svajone ir Pauliumi Stanikais, taip pat Aurelija Maknyte ir Dainiumi Liškevičiumi.
MOratono metu vyks ekskursijos su parodos kuratoriais. Šeštadienio vakarą specialiai MO muziejui Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ rengia specialų pasirodymą, o elektroninės muzikos kūrėjas Manfredas žada priminti laiką aplenkusius ir vis dar aktualiai skambančius 90-ųjų kūrinius.
MO muziejus atidarydamas naują parodą Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR kviečia į MOratoną, kuris įvyks spalio 5-6 d.
Programa – čia.
