Kultūra

2019.10.01 20:30

Provincijos paštininkas sukūrė sau „idealius rūmus“: patekę į filmą jie dabar neatisigina lankytojų

LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt2019.10.01 20:30

Keisčiausios akmenų formos, egzotiškos statulos, kvapą gniaužiantys vaizduotės skrydžiai... Visa tai ne siurrealistiniame paveiksle, ne Indijoje ar Kambodžoje, o pietryčių Prancūzijoje. „Idealius rūmus“ sukūrė ne Antonio Gaudi, o paprastas Prancūzijos provincijos paštininkas savo gimtajame Otrivo miestelyje į pietus nuo Liono.

Rūmus jis statė pats, o keistų formų akmenis rinko nešiodamas paštą ir siuntinius – 33-ejus tarnybos metus iki 1912-ųjų. Kad šis „naivios“ architektūros paminklas išliktų, daug prisidėjo garsus rašytojas Andre Malraux, tada – Prancūzijos kultūros ministras.

Dešimtys tūkstančių žmonių kasmet atvyksta apžiūrėti „idealių rūmų“. Pripažinta – tai išskirtinis naiviosios architektūros pavyzdys. Toks įvertinimas patiktų jo kūrėjui, paštininkui Ferdinandui Ševaliui, kuris sulaukęs 88-erių mirė 1924 metais. Baigęs savo gyvenimo kūrinį jis spėjo suprojektuoti ir šalia pastatyti sau skirtą mauzoliejų.

Nežinia, ar „idealūs rūmai“ būtų išlikę, jeigu ne garsus rašytojas A. Malraux, lygiai prieš pusę šimtmečio pasiekęs, kad jie būtų pripažinti saugomu architektūros paminklu. Tačiau net jei tada nebūtų buvęs kultūros ministru, A. Malraux nebūtų pavykę nugalėti ekspertų, kurie statinį vadino šlykščiu.

Tik jo atkaklumas padėjo apsaugoti šį statinį nuo sugriovimo, sako rūmų direktorius Fredericas Legrosas, vedantis lankytojus po rytų ir vakarų stilių mišinį, aiškinantis, ką rūmų kūrėjas, paštininkas Ševalis norėjo pasakyti kiekvienu akmeniu.

Už pavadinimą – Idealūs rūmai – jų kūrėjas turi būti dėkingas jaunai lankytojai – Emilijai iš Grenoblio. Taip ji rūmus apibūdino eilėraštyje, kurį parašė apžiūrėjusi išskirtinį statinį.

Paštininkas Ševalis norėjo, kad jį ir palaidotų rūmuose, bet Bažnyčia ir vietos valdžia nesutiko, tad paskutinius 7-erius gyvenimo metus jam teko kurti ir sunkiai dirbti, kad spėtų pasistatyti mauzoliejų, dar vieną beprotiškai puošnų statinį.

Mečetė, indų šventovė, viduramžių pilis – visa tai persipina „idealiuose rūmuose“, o išvysti galima ir galų karaliaus Vercingetorikso, ir Romos imperatoriaus Julijaus Cezario, ir graikų matematiko, išradėjo Archimedo skulptūras. Bet nėra vyraujančios kultūros, visos lygios. 1836 metais gimęs Ševalis statyti rūmus pradėjo, kai užkliuvo už pirmo neįprastos formos akmens.

Paštininkas Ševalis netašydavo akmenų, rinkdavo neįprastų formų ir palikdavo, kokius rasdavo, o skulptūras kurdavo pridėdamas kalkių ir kitų medžiagų. Jis niekada nematė nei dramblio, nei leopardo, taip pat rytietiškų šventyklų, o įkvėpimo sėmėsi iš atvirukų ar iliustruotų žurnalų.

Dar Ševaliui esant gyvam rūmai tapo garsūs, juose lankėsi net Pablo Picasso ir poetas Paulis Eluard`as. O garsaus prancūzų kino kūrėjo Nilso Tavernier biografinis filmas „Neįtikėtina paštininko Ševalio istorija“, pasirodęs pernai, pakurstė tokį susidomėjimą, kad pernykštis lankytojų skaičius – 180 tūkstančių – šiemet buvo pasiektas per šių metų pusmetį.

Išsamiau – „Kultūros dienos“ reportaže

Kultūros diena. Berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ 60-mečio proga – galimybė prisiminti pirmąją repeticiją