Kultūra

2019.10.04 14:00

Bus ar nebus Kauno miesto ir Kauno rajonų susijungimas? Brandinta idėja, piktinanti gyventojus

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“, LRT.lt2019.10.04 14:00

Kauno miestas inicijuoja veiksmus dėl Kauno rajono prisijungimo. Mero Visvaldo Matijošaičio teigimu, šiandieninis Kaunas peržengia administracines savo ribas: rajono gyventojai dirba Kaune, leidžia savo vaikus į Kauno darželius ir mokyklas, tačiau negauna tokių kokybiškų paslaugų, kaip mieste gyvenantys žmonės. „Jeigu tokios blogos rajono viešosios paslaugos, kodėl patys gyventojai nekėlė noro prisijungti prie Kauno miesto?“ – mero kritiką komentuoja LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos” kalbinta VDU PMDF Viešojo administravimo katedros dėstytoja, docentė Ligita Šarkutė.

Idėja brandinta seniai

Kai po savivaldybės tarybos sprendimo buvo išplatinta žinia apie Kauno miesto ir rajono susijungimą, tai pasirodė gana spontaniška, greičiausiai mero sugalvota idėja, kuriai pritarė taryba, pasakoja docentė.

„Tačiau vėliau, stebint žiniasklaidą, Kauno rajono mero pasisakymą, buvo girdėti, kad idėja brandinta seniai – bent keletą mėnesių. Net pavasarį būta žinučių apie tai, kad miestas siekia prisijungti dalį rajono. Taip pat iš karto startavo internetinė platforma „Sprendžia žmonės“, kuri leido suprasti, kad tam buvo rengtasi jau kurį laiką“, – paklausta, ar susijungimo idėja buvo ilgai planuotas Kauno savivaldybės sprendimas, atsako pašnekovė.

Kauno miesto tarybos scenarijus – paprastas

„Kalbant apie scenarijų, kurį piešia Kauno miesto taryba, susijungimo žingsniai labai paprasti: po Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo kreipiamasi į Vyriausybę, kuri paveda Vidaus reikalų ministerijai priimti sprendimą pradėti Kauno rajono gyventojų apklausą, kuri vėliau automatiškai įvyksta. Gaunami teigiami rezultatai, o teritorijos sėkmingai prijungiamos prie Kauno miesto. Tačiau yra nutylima apie svarbius žingsnius, kurie nepasakyti ir neparodyti“, – teigia docentė.

„Pirmiausia tai, kad galutinį sprendimą priima Seimas, keisdamas įstatymą. Kitas dalykas – kol kas (pasižiūrėjus į Vyriausybės posėdžius) šis susijungimo klausimas nėra svarstomas darbotvarkėje. Nežinau, kokioje teisinėje stadijoje jis yra. Kad išreikštas ketinimas kreiptis į Vyriausybę, mes žinome, bet kur dabar tie dokumentai – neaišku“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) Viešojo administravimo katedros dėstytoja.

Gyventojų apklausos rezultatai – rekomendacinio pobūdžio

„Kai Vyriausybę pasiekia savivaldybės tarybos siūlymas keisti esamos savivaldybės ribas, vidaus reikalų ministrui pavedama nuspręsti dėl vietos gyventojų apklausos inicijavimo. Tuomet ši ministerija per 20 dienų turi priimti sprendimą, ar siekis atlikti apklausą atitinka Konstituciją, įstatymų bazę. Jeigu ministerija nusprendžia rengti apklausą, bet kokiu atveju apklausos rezultatai tėra tik rekomendacinio pobūdžio“, – tikina L. Šarkutė.

„Kyla klausimas, kiek į apklausą ateis gyventojų. Apskritai vietos gyventojų apklausų skaičiavimo taisyklės yra labai neaiškios, tiksliai neapibrėžtos teisės aktuose. Lyg ir paminima Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, kad apklausoje turėtų dalyvauti bent pusė apklausos teritorijos gyventojų, kad ši įvyktų“, – planuojamos apklausos vidinius procesus komentuoja pašnekovė.

Prisijungimo idėja Europos praktikos kontekste

Iš Kauno miesto savivaldybės veiksmų gali pasirodyti, kad ji siekia ne sujungti, o sudraskyti tvirtą Kauno rajono savivaldybės infrastruktūrą. Ar šis rajono ir miesto susijungimo planas neprieštarauja Europos praktikai? „Kasmet apskaičiuojamas savivaldybių kokybės indeksas, kuris pateikia duomenis apie tai, kiek gerai jos tvarkosi teikdamos tam tikras paslaugas. Kauno rajono savivaldybė – viena iš šio kokybės indekso lyderių, žmonės patenkinti gyvenimu, paslaugomis nesiskundžia, tad šis indeksas yra aukštas. Taigi pagrindo argumentams, kuriais apeliuoja Kauno meras, kad gyventojai nepatenkinti paslaugomis, kaip ir nėra“, – teigia pašnekovė.

„Grįžtant prie Europos praktikos – pasitaiko, kad savivaldybių ribos šalių teritorijoje keistųsi, taip būna. Šiuo atveju skirtumas tas, kad tos iniciatyvos dažniau kyla iš pačių gyventojų. O ši idėja buvo nuleista kitos savivaldybės valdžios bandant įpiršti rajono gyventojams nuomonę, kad čia negerai gyventi“, – pasakoja L. Šarkutė.

Pasigenda dialogo

„Ko pasigendama šiuo atveju – dialogo. Kodėl nesikalbėta su rajonu, rajono meru, taryba, t. y. vietos gyventojų rinkta valdžia? Dabar bandoma tiesioginį dialogą apeidinėti kreipiantis tiesiai į centrinę valdžią“, – tikina docentė.

„Nors taip įstatymai leidžia, bet kodėl nebuvo pradėta nuo logiškai suvokiamo varianto – dialogo užmezgimo su gyventojų išrinkta valdžia, kuri tvarkosi toje teritorijoje? Dėl šių priežasčių į Kauno miesto tarybos sprendimą galima žiūrėti kaip į kišimąsi į kitos savivaldybės reikalus“, – apie dialogo tarp gyventojų ir valdžios stoką pasakoja VDU PMDF Viešosios komunikacijos katedros dėstytoja.

Pasak pašnekovės, trūksta ne tik dialogo, bet ir atsakingų institucijų įsitraukimo. „Mes turime tokias institucijas kaip regionų plėtros tarybos, kurios nebuvo įtrauktos į diskusijų dėl Kauno miesto ir rajono susijungimo procesą. Turime savivaldybių asociaciją, kuri nebuvo įtraukta jokiu pavidalu. Manau, kad ši idėja – greičiau lokalus miesto interesas. Kauno rajonas – Kauno regiono dalis ir jo prijungimo klausimas turėtų būti kompleksinis atitinkamų institucijų sprendimas“, – teigia L. Šarkutė.

Už apklausą mokės kauniečiai

„Paskutiniais duomenimis, Vidaus reikalų ministerija išaiškino, kad už apklausą dėl Kauno rajono dalies prijungimo mokės kauniečiai, nes iniciatyva kilo iš miesto savivaldybės tarybos. Tokiu atveju už apklausas moka savivaldybės, kuri inicijavo pakeitimus, gyventojai. Taigi, nemokės nei rajonas, nei rajono valdžia ar valstybė iš nacionalinio biudžeto. Mokės kauniečiai“, – paklausta, kas mokės už šią apklausą, atsako VDU PMDF Viešojo administravimo katedros dėstytoja.

Prezidentas idėjos nepalaiko

„Kol kas pasigedau mūsų naujai išrinkto prezidento pozicijos šiuo klausimu. Nors rinkimų kampanijos metu buvo iškilęs šis klausimas ir prezidentas tikino, kad nepalaiko idėjos. Pasak prezidento, turi būti dialogas tarp Kauno miesto ir rajono savivaldybių, nepaliekant nei vienų, nei kitų nuošalyje. Tikėtina, kad ši pozicija turėtų išlikti“, – prezidento poziciją miesto ir rajono susijungimo klausimu komentuoja L. Šarkutė.

Labdara rajono gyventojams užsiimti nenaudinga

Įvykus Kauno miesto ir dalies rajono savivaldybių susijungimui, miesto savivaldybė pažadėjo, kad šiuo metu rajone gyvenantiems kauniečiams nesikeistų ir dabar mokamų mokesčių dydžiai. Ar tai realus pažadas? „Jeigu paklausysite, kaip vystysis šis procesas pagal Kauno mero viziją, rinkliavos nepadidės, verslo liudijimų mokestis, kuris mieste didesnis kelis kartus, nedidės. Juk meras moka skaičiuoti ir, manau, tokių klaidų sau neleistų. Kodėl naudinga užsiimti labdara ir altruistiškai gelbėti rajono gyventojus?“ – retoriškai klausia pašnekovė.

„Kodėl savivaldybė turėtų jungtis rajoną, kuomet reikės daryti lengvatas, kam to reikia? Žinoma, savivaldybė turi galią nustatyti rinkliavas, bet ar tai apsimoka? Juo labiau – miestiečiai pradės bruzdėti: „Kodėl mes kitokie? Kodėl mes turime mokėti daugiau?“ Nemanau, kad tokio nepasitenkinimo nori savivaldybė. Toks pažadas gali būti įgyvendinamas, bet ilgainiui toks tikrai neišliktų“, – tikina VDU PMDF Viešojo administravimo katedros dėstytoja docentė Ligita Šarkutė.

Kauno miesto pulsas, politika ir kultūra sugrįžta į eterį kartu su laida „7 Kauno dienos“, kurios sezonas prasideda jau šį sekmadienį, 11:30 val., per LRT PLIUS!

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba, – jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.