Vieno iškiliausių lietuvių poetų Bernardo Brazdžionio archyvo kaina interneto aukcione sumažėjo daugiau nei 30 kartų. Vietoj 2,5 milijono dabar prašoma 84 tūkstančių dolerių. Tačiau ir tokią sumą kolekcininkai vadina nerealia, o kultūros viceministrė sako, kad greičiausiai pardavinėjama tai, kas jau yra eksponuojama Lietuvoje.
Su pardavėjais bendravusi Amerikos lietuvė Aušra Tallat–Kelpša sako, kad dabar didžiausia baimė, jog B. Brazdžionio archyvą nupirks kolekcininkai ir perparduos dalimis.
Taip pat skaitykite
Kolekcininkams ir ekspertams kelia juoką
Nors ir trisdešimt kartų sumažėjusi kaina už interneto aukcione pardavinėjamą poeto B. Brazdžionio archyvą – kolekcininkams ir ekspertams kelia juoką.
„Aš nieko nemokėčiau. Aš dar pardavėjo vietoje, pabučiuočiau ranką, kad archyvus priimtų. Būdamas kolekcininkas, aš sakau, archyvai nekainuoja nieko. Nebent paimtume istorinius žmones. Paprasčiausiais pavyzdys – Basanavičius. Jie turi kainą, bet tik todėl, kad yra filateliniai, su atspaudais ir visa kita“, – sako Vilius Kavaliauskas, istorijos vertybių ekspertas.
Amerikos Lietuvė Aušra Tallat–Kelpša susirašinėjo su B. Brazdžionio archyvo pardavėjais. Ji pasakoja, pirmiausiai, iš jų įsigijusi keletą „Meškiuko Rudnosiuko“ knygos viršelio klišių, vėliau pardavėjas pasiūlė ir kelias dėžes B. Brazdžionio asmeninio archyvo.
„Čia buvo dukros sandėlyje ir ji turbūt nemokėjo nuomos. Ji mirė ir jis buvo perduotas aukcionui“, – pasakoja JAV lietuvė A. Tallat–Kelpša.
Moteris rodo susirašinėjimo laiškus, kai pardavėjas iš pradžių sutiko viską parduoti už tris tūkstančius dolerių, tačiau kaina vėliau kilo iki pusseptinto tūkstančio. Ir ekspertai sako, kad tai galėjo suintriguoti pardavėjus, ir jie dar prieš savaitę už kelias dėžes dokumentų norėjo pustrečio milijono dolerių.
„Po savaitės, mačiau „Ebay“, kad parduoda už 2,5 milijono. Tai jau tikrai... dabar jis parduoda už 84 tūkst. dolerių“, – sako JAV lietuvė.
Tačiau Kultūros ministerijos teigimu, vertingiausia B. Brazdžionio archyvo dalis jau yra Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune.
„Tai, ką mes matome, muziejus turi, nes Brazdžionis buvo labai kruopštus žmogus ir savo rankraščių, rašytinės medžiagos jis darė ne po vieną kopiją, jis perrašinėdavo ranka“, – aiškina kultūros viceministrė Ingrida Veliutė.
Kultūros ministerija permainų nežada
Dokumentų kaina stebina ir Lietuvos dailės muziejaus direktorių Arūną Gelūną. Jis sako, kad už 100 tūkstančių galima įsigyti ir vertingų Lietuvių dailininkų kūrinių.
„Čia ne statutai, ne pirmasis katekizmas, ne koks nors didžiojo kunigaikščio simbolis, kad būtų galima kalbėti milijonus. Čia yra poeto, kuris mums reikšmingas, bet labiau reikšmingi jo žodžiai, kurie atspausdinti turi galią“, – įsitikinęs A. Gelūnas, Dailės muziejaus direktorius.
Tačiau net jei archyvas vis dėlto pasirodytų vertingas, jį nupirkti būtų sudėtinga. Lietuva iki šiol neturi fondo, kuris finansuotų šaliai svarbių dokumentų ar kūrinių įsigijimą. Dažniausiai muziejai ieško rėmėjų arba rašo projektus kultūros tarybai, tai užtrunka, o pardavėjai nelaukia. Kultūros ministerija permainų nežada.
„Lėšų nė vienais metais ir neatsirado. Dėl to spec. fondo ir nėra, kurio būtinybė neabejotina ir labai reikalinga. Ypač kai yra aukcionai ir tu negali suplanuoti nei kada tai vyks, nei kada daiktas atsiras rinkoje. Situacija yra tokia, kokią turime“, – tvirtina Ingrida Veliutė, kultūros viceministrė.
„Mūsų valstybė yra apiplėšta valstybė. Aš nedramatizuoju, galima istoriniais etapais išvadinti nuo vadinamojo tvano 17 a. viduryje, iki caro armijos, po sukilimų apiplėšimų ir išvežimų, nekalbant apie sovietinį laikotarpį ir nacius. Visi tie etapai paliko gilias žaizdas mūsų kultūros kūne“, – pasakoja Dailės muziejaus direktorius, priduriantis, kad norint užgydyti tas žaizdas, reikia pastangų.
Plačiau žiūrėkite reportaže.
