Kultūra

2019.09.28 21:56

Meno kūriniu – tik žavėtis: įsigyto darbo be autoriaus žinios negalima nei naikinti, nei viešinti „Facebook“

LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt2019.09.28 21:56

Vilniaus Pilies gatvė neįsivaizduojama be paveikslų pardavėjų. Kaip ir mūsų namai, kuriuos dažnai puošia dailininkų darbai. Ir nesvarbu, ką renkasi pirkėjas – nežinomą ar garsų autorių, svarbiau laikytis tam tikrų taisyklių, taikomų meno kūriniams, juk jie nėra įprasta prekė.

Tapytojas Aleksandras Vozbinas sako, kad galima išgirsti apie teoriją, kad meno kūrinys – investicija: „Tačiau labai didelis klausimas, kiek kuris nors dailės darbas yra likvidus, kad šiandien jį nusipirkęs po dvejų ar daugiau metų parduotum brangiau...“

Vilniaus aukciono vadovės Simonos Skaisgirytės-Makselienės teigimu, meno lauke cirkuliuoja apie dešimt procentų investicinių meno kūrinių: „Dar kokie 20–30 procentų – kolekciniai kūriniai. Visi likusieji darbai yra interjeriniai.“

Kotryna Džilavjan, menotyrininkė ir Pamėnkalnio galerijos vadovė, teigia, kad klientams dažnai rūpi, koks yra jiems patikusių kūrinių autorius – ar menininkas garsus, ar jo darbas taps gera investicija. Tačiau, priduria ji, pirmiausia visuomet suveikia nuosprendis „patinka-nepatinka“.

Skonis – kiekvieno reikalas, tačiau jei norisi išvengti nesusipratimų dėl autorystės ar kūrinio panaudojimo, ekspertai pataria kūrinius pirkti iš meno galerijos, paties autoriaus ar aukcione, kur suteikiami ir kūrinio dokumentai.

Pasak K. Džilavjan, perkant ne suvenyrus, o vertingesnius meno kūrinius, reikėtų galerijos paprašyti autentiškumo sertifikato – dokumentas laiduoja, kad meno kūrinys autentiškas, originalus.

Tačiau nereikia galvoti, kad jau galima su tuo kūriniu daryti ką panorėjus. Štai be autoriaus sutikimo kūrinio negalima net sunaikinti.

Ingrida Kruopštaitė, asociacijos LATGA Menų skyriaus vadovė, tvirtina, kad meno kūrinį įsigijęs žmogus ar juridinis asmuo turi teisę darbu grožėtis, bet neturi jokių teisių į intelektinę nuosavybę: „Jis negali to kūrinio kopijuoti, negali kelti kūrinio nuotraukų į internetą ar socialinius tinklus. Tam reikia autoriaus leidimo.“

Yra ir daugiau nuosavybės apribojimų, kuriuos numato autorių ir Gretutinių teisių įstatymai, bet jei kūrinys pirktas iš nežinomo pirkėjo, apskritai gali kilti klausimų dėl paveikslo autorystės ir vertės. Tokiu atveju gali pagelbėti meno kūrinių vertintojai.

S. Skaisgirytė-Makselienė pasakoja, kad vertinant meno kūrinį svarbiausi keli žingsniai: „Pirmiausia, tai autoriaus nustatymas, identifikavimas. Kartais tai visiškai paprasta, akivaizdu. Tačiau būna atvejų, ypač jei kalbame apie antikvarą ir senesnius kūrinius, kai reikia darbus autentifikuoti, atributuoti, reikia atlikti tyrimus ir t. t. Tai būtina, kad nustatytum darbo vertę.“

Piniginė meno kūrinio vertė nustatoma ne pagal grožį, sako ekspertai, bet labai objektyviai, kai atsižvelgiama į autoriaus pardavimų istoriją, kitus svarbius kriterijus. Tam reikalingos specifinės žinios, patirtis meno rinkoje.

S. Skaisgirytės-Makselienės, gaila, kad meno kūrinių vertintojais Lietuvoje gali apsišaukti bet kas: „Labai liūdna, bet tai reikia pasakyti – mūsų šalyje meno kūrinių vertinimo sritis palikta visiškai savieigai.“

Deja, meno kūrinių vertintojų veikla Lietuvoje nėra licencijuota. Tad svarbiausias patarimas pirkėjams – rinktis patikimą pardavėją, o menininkams – tinkamai pasirašinėti kūrinius. Tuomet meno rinkoje bus ir mažiau šešėlio, ir nesusipratimų.

Plačiau – laidos įraše.

Kultūros diena. Paskelbti Tautos namų architektūros konkurso laimėtojai: kaip jų projektą vertina architektūros ekspertai?