Kultūra

2019.09.24 15:20

Marina Abramovič grįžta į Belgradą: čia visada jaučiausi balta varna

LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt2019.09.24 15:20

„Menininkė, naudodamasi kūnu kaip įrankiu ir nuolat išmėgindama savo galimybes, kartais net rizikuodama gyvybe, kuria ne tik jaudinamą, bet kartais net sukrečiamą reginį“, – taip apie Mariną Abramovič kalba meno kritikai.

Seniau laikyta keistuole, šiandien ji yra viena garsiausių performanso meno kūrėjų, o jos retrospektyvinė paroda po beveik penkiasdešimties metų pristatoma gimtajame Belgrade. Kelionė namo užtruko, nes, pasak menininkės, reikėjo laiko psichologiškai jai pasirengti.

M. Abramovič – žymiausia iki šiol kurianti performanso menininkė, po beveik 50 metų su savo retrospektyvine paroda grįžta į gimtąjį miestą, kuriame, kaip pati yra sakiusi, dažnai jausdavosi balta varna. Garsi kūrėja šiandien yra viena populiariausių ir daugiausiai uždirbančių performanso atlikėjų.

„Karjeros pradžia buvo tikras pragaras, labai ilgai kovojau, kad mano kūrybą priimtų. Visus šiuos metus dirbau tam, kad performansas būtų toks pat savaime suprantamas žanras, kaip fotografija ar vaizdo menas. Turi tikėti savo teisumu, net jei visi sako, kad klysti“, – kalba menininkė.

Jai svarbu klausytis savo širdies, savo idėjų, nedaryti jokių kompromisų, tiesiog kurti tokį meną, kuriuo tiki.

M. Abramovič retrospektyvinėje parodoje Belgrade pristatomi žymiausi jos pasirodymai. Kūrėja dar kartą grįžta prie žymiojo performanso „Dalyvauja menininkė“, jį pirmą kartą atlikto 2010 metais „MoMa“ muziejuje Niujorke.

Tai tris mėnesius ir šešias dienas trukęs performansas, per kurį M. Abramovič sėdėjo prie stalo, o lankytojai galėjo atsisėsti priešais ir vieną minutę žiūrėti jai į akis. Žmonės plūdo į muziejų norėdami sudalyvauti performanse.

Nors tokia paroda vienoje pagrindinių pasaulio meno institucijų menininkei buvo svarbus gyvenimo įvykis, tačiau Marinai ji reiškė daug daugiau. Kaip ji tada kalbėjo, pagaliau atsirado galimybė nutildyti keturis dešimtmečius jai užduodamą klausimą: „O kodėl tai yra menas?“.

Nors savo prisiminimų knygoje menininkė dalijasi skaudžiais vaikystės išgyvenimais, prisiminimais apie šeimą, nesutarimais su motina, šiandien sako, kad visi sunkumai sukūrė Mariną, kuri niekada nepasiduoda.

Retrospektyvinėje parodoje galima išvysti vieną pirmųjų M. Abramovič performansų, sukurtą 1973-aisiais ir parodytą Edinburgo festivalyje. Tai buvo jos pirmasis solinis pasirodymas, pavadinimu „Rhythm 10“. Jame, anot menininkės, ji tyrinėjo fizines ir psichologines žmogaus ribas. Tarp išskėstų rankos pirštų kartais susižalodama ji smaigstė peilius ir įrašinėjo garsus. Įsidūrusi į pirštą, ji pakeisdavo peilį.

Nors daugelis performansų kūrėjų vėliau pasirinko labiau įprastas meno rūšis, M. Abramovič yra viena iš nedaugelio, kuri nuo karjeros pradžios liko ištikima performanso menui.

Išsamiau – „Kultūros dienos“ reportaže

Apie keistuolę, tapusią performanso meistre: Marinos Abramovič paroda po pusės amžiaus grįžo į gimtąjį Belgradą