Kultūra

2019.09.20 11:34

Vaidas Jauniškis: kritiko darbas nuvertinamas nepadoriai

Austėja Kuskienė, LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“, LRT.lt2019.09.20 11:34

Lietuvos kultūros elitas sunerimęs dėl meno kritiko profesijos neįvertinimo. Didelių kompetencijų ir gebos patraukliai valdyti plunksną reikalaujantis darbas apmokestinamas itin skurdžiai. Situacija iš esmės nesikeičia jau ilgus metus, nepaisant augančių atlyginimų kitose srityse. „Didesnei apžvalgai paprastai sugaištami 2–3 vakarai, savaitė ar net daugiau, nes dažniausiai kritikai dirba kur nors kitur ir rašyti gali tik po darbo valandų. Ir kokį už tai jie gauna atlygį?“, – LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ retoriškai klausia Lietuvos teatro ir kino kritikas, Scenos meno kritikų asociacijos valdybos narys Vaidas Jauniškis.

Scenos meno kritikų asociacija, kartu su Lietuvos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcija, Lietuvos muzikų sąjunga ir Kinematografininkų sąjungos Kino kritikų gildija išplatino kreipimąsi į žiniasklaidos redakcijas ir joms finansavimą skiriančias bei už jį atsakingas institucijas, norėdamos atkreipti dėmesį į meno kritiko profesiją ir reikalaudamos pokyčių – daugiau pagarbos bei visapusiško įvertinimo.

LRT.lt skaitytojams pristato pareiškimo tekstą:

„Informacinės visuomenės amžiuje, kai nuolat pabrėžiama kritinio mąstymo svarba, savo darbu profesionalus meno kritikas ne tik įvertina meninę kūrinio vertę ir lavina visuomenės skonį, bet ir suteikia vertinimo kriterijus kitiems meno lauko dalyviams: patiems menininkams, kultūros vadybininkams, humanitarinio sektoriaus akademikams, valstybės finansavimą skirstantiems ekspertams, taryboms ir kt. Be to, iš dabartinių kritikų tekstų ateityje bus suprantama ir vertinama šio laikotarpio menininko ir meno situacija.

Tačiau šiuo metu kritiko darbas yra ženkliai nuvertinamas. Daugelį metų už kritinius, analitinius tekstus iš valstybės finansuojamų leidinių gaunantys vos 20-30 eurų kritikai yra priversti ieškotis kitų pragyvenimo šaltinių ir savo profesiją paversti hobiu. Situacija nesikeičia nei didėjant minimaliam darbo užmokesčiui, nei kylant pragyvenimo lygiui. Todėl kultūrinėje erdvėje vis labiau pastebimas kritinių straipsnių ir kritinės minties stygius. Esama situacija demotyvuoja ne tik šiame lauke jau dirbančius profesionalus, bet ir neįkvepia jaunosios kartos rinktis kultūros ir meno raidai svarbias menotyros specialybes. Todėl netikrų žinių sklaidos laikais suvokdami kritinio mąstymo svarbą ir mūsų profesijos indėlį į visuomenės švietimą, kultūros ir meno raidą bei siekdami išsaugoti meno kritikos profesionalumą ir profesiją apskritai, prašome atkreipti kultūros leidinių, kultūros redakcijų ir valstybės institucijų dėmesį į susidariusią situaciją, ir užtikrinti adekvatų ir orų finansavimą kritinėms refleksijoms.

Tuo pačiu kreipiamės į kolegas, profesionalius meno vertintojus, ir kviečiame gerbti save, savo profesiją bei darbą ir atsakingai įvertinus savo indėlį bei kaštus, nuo 2020 metų pradžios nebesutikti rengti recenzijų ir straipsnių už neadekvatų atlygį“.

Sudėtinga situacija egzistuoja, kaip rašome pareiškime, daugelį metų. Kyla klausimas, kodėl būtent dabar meno kritikai apie tai nusprendė kalbėti viešai? Pasak V. Jauniškio, žmonės kažkada, neapsikentę, subręsta.

„Kalbėdami apie save, apie kritiko vaidmenį, svarbą visuomenei, mes kalbame ir atkreipiame dėmesį į finansinę situaciją pačių leidinių, o taip pat valstybės požiūrį į kultūrą, kultūros refleksiją. Kentėme, kentėme ir supratome, kad toliau tokia situacija tęstis nebegali, – įsitikinęs V. Jauniškis. – Kritikai visgi jaučia savo darbo misiją: rašyti, šviesti, reflektuoti kultūrą“.

Pašnekovo teigimu, profesionalūs meno vertintojai, nepriklausomi meno žinovai, sugebantys kompetentingai apibrėžti meninę kūrinio vertę, yra svarbi atsvara viešųjų ryšių informacijai.

„Tai elementaraus raštingumo problema. Žmonės, skaitydami reklaminius tekstus apie spektaklį ar koncertą, kuris, kaip yra tikinama, bus nuostabus ir geras, užkimba ant viešųjų ryšių triukų ir staiga ima juos painioti su recenzijomis. Tada žmonės, išėję iš tokio koncerto ar spektaklio, nusivilia ir eilinį kartą reikalauja populiaraus žodžio: „o kas gi pasakys, kad karalius nuogas?“. Viskas taip susipainiojo, kad tos recenzijos ar kultūros refleksija yra būtinos, ir jų turi būti kur kas daugiau, kad mes galėtume šviesti, galėtume ginčytis su viešaisiais ryšiais“, – įsitikinęs V. Jauniškis.

Vis dažniau yra kalbama apie pačios kritikos nebuvimą. Recenzijos, atsiliepimai per aptakūs, neva mūsų kultūrinis laukas per mažas, visi vieni kitus pažįsta ir dėl kritiškesnio atsiliepimo bijoma susipykti.

Scenos meno kritikų asociacijos valdybos narys neabejoja, kritikos yra įvairios: vieni bijo, kiti nesibaimina savo žodžio. „Jeigu rašai apie spektaklį, dažniausiai 2 kartus į jį tenka nueiti. Jei ne blitz recenzija, kurios reikia jau kitą dieną, paprastai yra sugaištami 2-3 vakarai, savaitė ar net daugiau didžiulei apžvalgai, nes dažniausiai kritikai dirba kažkur kitur ir rašyti gali tik po darbo dienos“, – nelengvą kritiko darbą komentuoja V. Jauniškis.

Jo teigimu, meno kritikų gaunami honorarai yra tiesiog nepadorūs. Už recenziją kritikai gauna vos 20-30 eurų. „Ir kokį jie gauna už tai atlygį? Išties nepadorūs ir juokingi honorarai. Labai liūdna dėl to, – nusivylimo neslėpė meno kritikas. – „Tie 20-30 eurų ar 50, jei už didelį straipsnį, ir „malonumas“ su visais susipykti, nesisveikinti gatvėje... Tuomet rašoma, bandant „nesipykti“ arba išvis nustojama rašyti, užleidžiant vietą studentui, kuriam tie 20 eurų yra geri pinigai. Tačiau tada teisūs tų leidinių skaitytojai, kurie pyksta dėl paviršutiniškos kritikos. O ko galima norėti iš studento, kuris dar pats mokosi rašyti?“.

Išsamiau – LRT KLASIKOS laidos „Ryto allegro“ įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Ryto allegro. Ar kritikų gaunamas ir neadekvačiu vadinamas atlygis visais atvejais yra neteisingas?