Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, būgnininkas, džiazo virtuozas Vladimiras Tarasovas savaitgalį surengė neeilinį solinį koncertą – perkusiją prakalbino Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos, dar vadinamos CERN, šimto metrų gylyje po žeme esančias erdves.
Kone iki koncerto pradžios pasaulinio garso būgnininkas, garso eksperimentininkas V. Tarasovas teigė nežinojęs, kaip šįsyk skambės jo improvizacija perkusijai. Koncerto vieta neįprasta – salė, esanti beveik šimto metrų gylyje po žeme.
Įpratusiam groti visiškoje tyloje, V. Tarasovui neįprasta buvo ne tik aplinka, bet ir supantis garsas – šiugždesys, sukeliamas nuolat judančių protonų srautų.
„Ten tokie garsai! Man, menininkui, muzikantui, tai atrodo lyg fantastiška instaliacija! Ten labai sausa, todėl akustika perkusijai ypač gera. O svarbiausias dalykas, kad ten niekada niekas negrojo. Jokio koncerto toje erdvėje nebuvo“, – džiaugėsi muzikas.
Uždaras, mokslininkams ir diplomatams skirtas, V. Tarasovo koncertas, o kitą dieną – jau viešas pasirodymas ir diskusija – yra CERN programos „Arts at CERN“ dalis. V. Tarasovas antrasis Lietuvą šioje programoje pristatęs kūrėjas. Beveik prieš trejus metus čia stažavo menininkas, inžinierius Julijonas Urbonas. V. Tarasovas teigė, kad fizika, matematika ir džiazas turi daug panašumų.
Šį trečiadienį, rugsėjo 18-ąją, V. Tarasovo muzika skambės Lietuvoje – kartu su džiazo atlikėjais Liudu Mockūnu ir Jorijuki Harada jis gros Vilniuje.
Daugiau – „Kultūros dienos“ reportaže
