Šį sekmadienį reikšmingu renginiu bus paminėtas Angelų kalvos dešimtmetis. Ir pašventinti dar trys tautodailininkų sukurti stogastulpiai. Toks malonus rudeninis derlius... O gal ne visi bus girdėję apie šią sakralią erdvę?
Norint joje apsilankyti iš Vilniaus–Kauno greitkelio ties Rykantais reiktų pasukti link Trakų. Užutrakio dvaro apylinkėse išsibarsčiusios kalvos yra reto grožio. Nuo jų veriasi labai plačios erdvės: daug dangaus ir malonūs akiai gimtosios žemės toliai. Beje, su žilos istorijos ženklais – piliakalniais, Galvės ežero salos pilimi, tarsi tvirtove tolumoje dunksančia Trakų bažnyčia. Per vieną tų kalvų vinguriuoja akmenėliais įrėmintas Tūkstantmečio ženklų takas. Žmonės šią vietą praminė Angelų kalva; mat palei taką yra sustatyti ąžuoliniai stogastulpiai bei koplytstulpiai su angelų skulptūromis. Jas išskobė žymūs mūsų tautodailininkai, tuo tęsdami senąją kryždirbystės tradiciją, kuri UNESC organizacijos sprendimu yra įrašyta į pasaulio dvasinės kultūros šedevrų sąrašą. Iš senų senovės paveldėtos šių koplytstulpių formos, stilistika ir ornamentika, nuostabiai harmoningai pritinkantys Lietuvos kraštovaizdžiui. Statymo progų senovėje būta įvairių: kad bėdos namus aplenktų, kad vyrai laimingai sugrįžtų iš karų, kad maras į kaimą neįsisuktų...
Na o šiandien? Lankytojus ant kalvos pasitinkantis angelas Gabrielius, gerosios žinios skelbėjas, trimituoja: Jūsų maldas, troškimus ir viltis pasirengę išklausyti per keturios dešimtys angelų. Žmogaus ir jo šeimos rūpesčius čia priglobia santarvės, saugojimo nuo pikto, gerumo, pasiaukojimo, bičiulystės, šviesių minčių, atjautos, kūrybos, tiesos, meilės, vilties, gyvybės, kantrybės, dvasios ramybės, derliaus, gyvenimo džiaugsmo, sveikatos, dvasios stiprybės, motinos ir vaiko, našlaitėlių ir senolių globos bei kiti angelai. Rūpestis valstybe patikėtas Lietuvos vienybės, Atgimimo, Baltijos kelio, Mokytojų, Lietuvos seniūnų, Mokslo ir prasmingų žinių bei Taikos angelams. Daugiausia koplytstulpių kalvai sukūrė prieniškis skulptorius Algimantas Sakalauskas, talkinant kalviui Ričardui Grekavičiui.
Reikia pastebėti, kad šiandien tautodailininkai savo kūryboje neapsiriboja vietine tradicija, jų darbuose atsispindi viso krikščioniškojo pasaulio patirtis. Na o Bažnyčios mokyme sakoma, kad Angelas sargas yra Dievo pasiųstas saugoti žmogų per visą jo gyvenimą šioje žemėje, nuo pradėjimo iki mirties. Jį turi kiekvienas žmogus, - angelas sergsti savo globotinį nuo nelaimių, įspėja apie tykančius pavojus, lydi sudėtingu gyvenimo keliu, paguodžia kenčiančią jo vėlę skaistykloje. Tad angelas yra įasmenintas Dievo veikimo simbolis.
745 m. Romos susirinkimas liturgijoje įteisino trijų šventųjų arkangelų – Mykolo, Gabrieliaus ir Rapolo – gerbimą. Nors angelų sargų buvimas neskelbiamas kaip tikėjimo tiesa, tačiau jų garbei nuo viduramžių laikomos Šv. Mišios. XVII a. Šventasis Sostas į kalendorių įvedė Angelų sargų šventę, pažymimą spalio 2 d. Meninį Angelo sargo įvaizdį suformavo italų renesanso tapytojai; jis itin paplito XVI-XVII a. dailėje. Baroko laikais radosi ir žaismingi sparnuoti kūdikiai - angeliukai. XIX a. imta daugiau kalbėti apie vaikus globojantį Angelą sargą. Eižėjant tradicinės šeimos sandarai, vaikams tikrai tenka daugiau kliautis dangiškąja globa...
Iš bažnytinės dailės Angelo įvaizdį yra perėmę ir mūsų dievdirbiai. Angelų skulptūrėlėmis jie dažnai papildydavo sakralines kompozicijas, ypač namų altorėliuose ar koplytėlėse. Tradiciniai tautodailės siužetai: angelas aria jaučiais, kai meldžiasi šv. Izidorius; angelas lanko sergantį šv. Roką.
Angelų kalvos fenomenas radosi prieš dešimtį metų, pažymint Lietuvos paminėjimo tūkstantmetį. Tai buvo Būdų kaimo bendruomenės iniciatyva. Tada įsijungė ir kiti seniūnaitijos kaimai, susibūrę į „Užugirių“ bendruomenę. Organizacinę naštą prisiėmė pirmininkė Dominyka Dubauskaitė ir žinoma muzikos pedagogė Lolita Piličiauskaitė – Navickienė. Juodvi sugebėjo kalvos idėją paskleisti plačiau, sutelkti statytojus, rėmėjus ir dovanotojus. Savo lūkesčius angelams patikėjo atskiros šeimos, darbo kolektyvai, organizacijos. Tai tokia graži visuomeniškumo, tautiškumo ir pilietiškumo raiška... Apskritai Angelų kalva – tai šiuolaikinio lietuvių pamaldumo bei santykio su etnine kultūra raiška. Joje buvojant apima dvasios atgaivos, sielos nuskaidrėjimo bei tautinės tapatybės jausena. Graži gamta ir tautos kūrybiškumas – didžiausios Lietuvos vertybės.
