Kultūra

2019.09.13 16:14

„Klaros diena“: LRT KLASIKA ir LRT.LT pristato istorinį moterų, nusipelniusių muzikos kultūrai, dešimtuką

Jūratė Katinaitė, LRT.lt2019.09.13 16:14

Buvo laikai, kai Vakaruose Lietuvos sinonimas buvo Arvydas Sabonis ar Šarūnas Marčiulionis, menininkų sluoksniuose – Jurgis Mačiūnas ir Jonas Mekas. O dabar tarptautinėse žiniasklaidos antraštėse mirga Asmik Grigorian, Mirgos Gražinytės-Tylos, Violetos Urmanos, Justės Janulytės, Onutės Narbutaitės pavardės... Moterys, kurių talentai garsina laisvos Lietuvos vardą. Tenka pripažinti, kad šių moterų balsai tarptautinėje muzikos scenoje skamba gerokai stipriau nei vyrų.

Sovietmečiu būta talentingų moterų, kurioms nebuvo jokių galimybių prasiveržti pro „geležinę uždangą“. Galbūt Irenos Milkevičiūtės, Gražinos Apanavičiūtės, Nijolės Ambrazaitytės ir kitų nuostabių menininkių vardai būtų minimi šalia jų amžininkių, pelniusių tarptautinį pripažinimą?

Clara Schumann, kurios 200-ąsias gimimo metines minime, muzikos istorijoje tapo genialių moterų, kurių karjeroms nebuvo leista skleistis vyrų pasaulyje simboliu. Tęsdami „Klaros dienos“ idėją siūlome nepamiršti ryškių Lietuvos moterų – kompozitorių, atlikėjų, mecenačių... Talentingos ir atsidavusios – nepaisė socialinių normų ir gyveno muzika.

Konstancija Brundzaitė (1942–1971) – pirmoji kompozitorė-moteris moderniosios lietuvių muzikos istorijoje. Ji buvo renesansiška asmenybė – universali kūrėja, komponavusi muziką, rašiusi eiles, tapiusi paveikslus. Jos gyvenimas nutrūko sulaukus vos 29-erių, tačiau kūriniai įėjo į Lietuvių muzikos istorijos aukso fondą.

Margarita Dvarionaitė (1928–2008) – pirmoji moteris-dirigentė Lietuvoje, ilgametė Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigentė, pasižymėjusi išskirtiniu muzikalumu.

Nadežda Dukstulskaitė (1912–1978) – litvakų pianistė-vunderkindė, koncertmeisterė, pedagogė, tarpukario Kauno radiofono darbuotoja, karo metais pabėgusi iš Kauno geto ir pėsčia atėjusi į Vilnių. Po karo dirbo Vilniaus radijuje koncertmeistere ir pedagoge „Ąžuoliuko“ chore.

Beatričė Grincevičiūtė (1911–1988) – dainininkė, žymiausia neįgalioji (akloji) atlikėja, 1937 m. debiutavusi tiesioginiame Kauno radiofono eteryje, po karo buvo Lietuvos radijo solistė. Moteris savo nuostabiu, skaidriu balsu pelniusi didžiulę publikos meilę.

Cecilija Renata Habsburgaitė (Cecilia Renata von Habsburg,1611–1643) – karaliaus Vlasdislavo Vazos pirmoji žmona, globojo Vazų kapelą, skatino jos veiklą, organizuodavo muzikinius renginius dvare, inicijuodavo šokių puotas.

Elena Laumenskienė (1880–1960) – kompozitorė, pianistė, pedagogė, Lietuvos fortepijoninės pedagogikos pradininkė. Ilgus metus dėstė Kauno (sovietmečiu – Vilniaus) konservatorijoje, tarpukariu buvo įsteigusi Liaudies konservatoriją, kurioje muzikos mokė dykai talentingus jaunuolius, sukūrė per 300 kūrinių. Žymiausi mokiniai – Konstancija Brundzaitė, Vytautas Laurušas, Bronius Kutavičius.

Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė (1899–1962) – dainininkė, Lietuvių meno kūrėjų draugijos aktyvistė, pirmoji Lietuvos Violeta: 1920 m. Lietuvos nacionalinė operos trupė startavo Giuseppe Verdi „Traviatos“ spektakliu. Pirmieji Violeta ir Alfredas – Galaunienė ir Kipras Petrauskas).

Vladislava Grigaitienė-Polovinskaitė (1890–1961) – žymiausia Valstybės teatro operos primadona, vokalo pedagogė, 1944 m. pasitraukusi į Vakarus.

Marija Piaseckaitė-Šlapelienė (1880–1977) – dainininkė, kultūros veikėja, Šlapelių knygyno Vilniuje įkūrėja, pirmosios nacionalinės operos – Miko Petrausko „Birutė“ (1906) – pirmoji Birutės vaidmens atlikėja.

Clara Rockmore (Klara Rokomor, 1911–1998) – Vilniuje gimusi litvakų smuikininkė-vunderkinė. Penkiametė tapo visų laikų jauniausia Sankt Peterburgo konservatorijos studente. Dešimtmetė su tėvais išvyko į JAV ir ten išgarsėjo kaip pirmoji teremino atlikėja, prisidėjusi prie instrumento tobulinimo.

„Klaros diena“ LRT medijose

LRT KLASIKA

Rugsėjo 13 d.

8.07 val. „Ryto allegro“ – pokalbis su kompozitore Raminta Šerkšnyte.

10.05 val. „Euroradijo koncerte“ – Vivicos Genaux (mecosopranas) ir orkestro „Les Musiciens du Louvre“ koncertas Barselonoje.

12.10 val. „Muzikiniame pastiše“ – pianistė Guoda Gedvilaitė Frankfurte organizuojanti „Claros Schumann saloną“ bei muzikologių Jūratės Katinaitės ir Astos Pakarklytės diskusija apie lyčių įtampą muzikos scenoje. Ved. Gerūta Griniūtė.

16.30 val. „Pakeliui su klasika“ – apie karjeros (ne)galimybes pasakoja pianistė Elena Šešelgytė ir vizualiųjų menų atstovė Laura Kaminskaitė. Ved. Marius Šinkūnas.

18.10 val. „Sėsk į traukinį A“ – moterys Niujorko džiazo scenoje. Ved. Laima Slepkovatė.

19.00 val. „Pasaulio koncertų salėse“ – Mirga Gražinytė-Tyla diriguoja Los Andželo filharmonijos orkestrui. Įrašas iš Los Andželo Walto Disney‘aus koncertų salės.

Rugsėjo 14 d.

18.10 val. „Operos vakare“ – Violeta Urmana operoje „Džokonda“ (Amilcare Ponchielli) iš Paryžiaus „L‘Opéra Bastille“ teatro.

Rugsėjo 15 d.

8.05 val. „Radijo dokumentika“ – lietuvių kompozitorių portretai: Linos Lapelytės, Justės Janulytės, Ramintos Šerkšnytės, Onutės Narbutaitės ir Konstancijos Brundzaitės mintys apie kūrybą.

LRT RADIJAS

Rugsėjo 13 d.

7.03 val. „Ryto garsuose“ – „Klaros dieną“ pristato Jūratė Katinaitė

Rugsėjo 16 d.

21.08 val. „Radijo dokumentika“ – lietuvių kompozitorių portretai: Linos Lapelytės, Justės Janulytės, Ramintos Šerkšnytės, Onutės Narbutaitės ir Konstancijos Brundzaitės mintys apie kūrybą.

LRT OPUS

Rugsėjo 13 d.

14.00 val. „Melomanas klauso“. Dalyvauja dainų autorė ir atlikėja Kamilė Gudmonaitė.

LRT PLIUS

Rugsėjo 19 d.

21.30 val. vokiečių dokumentinio filmo „Trys Claros Schumann gyvenimai“ premjera