Kultūra

2019.09.12 20:01

„Klaros diena“: muzika tarp „lipnių grindų“ ir „stiklinių lubų“

Jūratė Katinaitė, LRT.lt2019.09.12 20:01

LRT pristato akciją „Klaros diena“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į moterų galimybes muzikos srityje.

Rugsėjo 13 d. muzikos pasaulis mini žymiausios 19 a. pianistės ir kompozitorės Claros Wieck-Schumann (1819–1896) 200-ąsias gimimo metines. Žymaus Leipcigo fortepijono pedagogo dukra nuo mažumės išsiskyrė talentu. Aštuonerių ji debiutavo, koncertuodama su orkestru, skambindama Mozarto koncertą, o paauglė jau buvo pluošto dainų ir pjesių fortepijonui autorė. Dvidešimtmetė Clara buvo žymiausia savo kartos virtuozė Europoje.

Karjera skriejo aukštyn, kai ji įsimylėjo savo tėvo mokinį – taip pat pianisto karjeros siekusį, vėliau vienu žymiausių vokiečių romantinės muzikos kūrėjų tapusį Robertą Schumanną (1810–1856). Tėvas nuožmiai priešinosi jaunuolių meilei. Būsimojo žento ir uošvio kova dėl Claros pasiekė teismą. Tėvas slapyvardžiu publikavo šmeižikišką straipsnį apie Robertą, neva pasigavusį sifilį, nuo kurio jam pasimaišęs protas.

Pasak naujausių istorinių tyrimų, Robertas sirgo bipoline maniakine depresija, kuri pasireikšdavo emociniais kraštutinumais ir paranojos priepuoliais. Teismą laimėjo Robertas. Skandalų įskaudinta pora susituokė likus vienai dienai iki Claros 21-ojo gimtadienio. Sukakus 21-eriems ji jau būtų galėjusi tekėti ir be tėvo sutikimo, tačiau teismas atvėrė kelią į laisvę, dėl kurios Clarai teko paaukoti gimtuosius namus, kraitį ir ryšį su tėvu.

Būta ir kitos nesutarimų priežasties. Tuo metu Clara jau buvo garsi koncertuojanti virtuozė, o jos nemaži honorarai atitekdavo tėvui. Tad šis prarado ir dukrą, ir stiprų pajamų šaltinį.

Laiminga santuoka?

Ar Schumanai buvo laimingi, taip skaudžiai siekę santuokos? Ko gero, taip. Įsimylėjusi moteris aukojo pianistės karjerą dėl vyro, kurio genialumu besąlygiškai tikėjo. Anksti pasireiškusi Roberto liga, finansinis nestabilumas privertė Clarą prasimanyti, kaip išlaikyti jųdviejų 8 vaikus ir pasitelkus titanišką ištvermę atnaujinti koncertuojančios pianistės karjerą. Clara koncertuodavo nėščia, maitindama kūdikius, kartais patirdama persileidimus...

Kompozitorės ambicijas teko pamiršti, tačiau išlikę negausūs kūriniai byloja apie didžiulį kūrybinį potencialą. Ilgainiui jos kūryba buvo galutinai užtemdyta vyro kūrinių populiarumo ir tik pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau atliekamos jos dainos, fortepijoninės pjesės ir vienintelis Koncertas fortepijonui ir orkestrui a-moll.

Po Roberto mėginimo nusižudyti (nušokusį nuo tilto į Reiną jį išgelbėjo žvejai), jis pateko į psichiatrijos ligoninę, tad visi namų rūpesčiai gulė ant Claros pečių. Tada jai pagalbos ranką ištiesė Schumanno kaip muzikos kritiko didžiai vertintas ir globotas tuomet dar niekam nežinomas jaunas kompozitorius Johannesas Brahmsas, padėjęs globoti vaikus, išleisdamas Clarą į gastroles. Johannesas pamilo Clarą. 14 metų jaunesnis kompozitorius stengėsi kaip galėdamas palengvinti mylimos moters naštą. Garsioji Brahmso lopšinė „Guten Abend, guten Nacht“ (Vakarėlis tamsus, šaukia miegot visus) sukurta migdant Schumannų vaikus.

Clara Schumann – simbolinė figūra

C. Schumann muzikos istorijoje tapo genialių moterų, kurių karjeroms nebuvo leista skleistis vyrų pasaulyje simboliu. Išliko tik keli vardai tokių kaip Claros ar Fanny Mendelsohn. Prieš porą metų BBC3 radijo kanalas transliavo „Velykų sonatą“, kurios rankraštis rastas 1970 m. ir klaidingai priskirtas žymiajam Feliksui Mendelsonui-Bartholdy.

Pasirodo, sonatos autorė yra jo sesuo Fanny, kurios polinkį į kompoziciją slopino tėvas, bijojęs, kad Fanny neužtemdytų savo garsiojo brolio šlovės. Fanny skaudžiai išgyveno dėl grubių tėvo pastabų, jos likimas nesusiklostė ir tik paskutiniais trumpo gyvenimo metais ji grįžo prie kūrybos, atgavusi pasitikėjimą jėgomis.

Išliko Claros ir Fanny vardai, nes joms buvo lemta būti prie garsiųjų stipriosios lyties artimųjų, tačiau daugybė bevardžių moterų talentų pražuvo slopinant jų vyrams, tėvams, broliams, meilužiams, šeimininkams.

Apie vienodas (?) galimybes kūryboje

Apie moterų teises į kūrybą ir sceną pirmieji plačiau ėmė diskutuoti skandinavai, įvedę lygių galimybių kvotas įvairiose srityse, taip pat muzikos kūrybos finansavimo ir proporcijų eteryje. Antai Danijoje atliktas tyrimas šokiravo. Pasirodo, tik 3,6 proc. skambančios šalyje muzikos yra sukurta moterų. Šiuolaikinės muzikos srityje moterų indėlis – 14,2 proc., o klasikos – 0,1 procento. Ir tai vyksta civilizuotoje šalyje 21 amžiuje!

Regis kompoziciją ir muzikos atlikimo meną studijuoja vis daugiau merginų ir moterų, tad kurgi jos dingsta, kad koncertų salėse vyrauja vyrų vardai?

Viena vertus, moterys turi tokias pat teises, tačiau kylant karjeros laiptais jos atsitrenkia į, feminizmo terminais kalbant, „stiklines lubas“, kai jų galimybės slopinamos, arba niekaip negali atsiplėšti nuo „lipnių grindų“ – nėštumų, gimdymų, sveikatos ir namų ūkio problemų. O vyrams nepalyginamai lengviau čiuožti karjeros parketais.

Sakysite, mūsų šalyje moterų kompozitorių nestinga. Kaip mėgsta sakyti kompozitorius, LRT KLASIKOS laidų vedėjas Šarūnas Nakas, Lietuvoje žodį „kompozitorius“ jau reikėtų keisti į „kompozitorė“, mat dabar šalį labiau garsina moterų muzikių vardai. Tačiau čia įžvelgčiau paprastesnę priežastį – muzikos kūryba mūsų šalyje remiama labai skurdžiai. O tose srityse, kurios menkai finansuojamos, vyrai nesibūriuoja. Tada moterys ateina gelbėti situacijos. Vakaruose kultūros biudžetai ne tokie seklūs, tad vyrų konkurencija kur kas didesnė.

Danijos muzikai patys nesitikėjo tokių statistinių duomenų, tad imtasi skubių iniciatyvų. Viena jų – „Klaros diena“. Claros Schumann 200-ųjų gimimo metinių proga Danijos radijas nusprendė suteikti eterį moterims – kompozitorėms ir atlikėjoms, kurių likimai taip pat dažniausiai nustelbiami garsių vyriškų vardų. Į šią iniciatyvą įsijungė ir LRT, savo medijų platformose pristatanti moterų muzikių programas.

„Klaros diena“ LRT medijose

LRT KLASIKA

Rugsėjo 13 d.

8.07 val. „Ryto allegro“ – pokalbis su kompozitore Raminta Šerkšnyte.

10.05 val. „Euroradijo koncerte“ – Vivicos Genaux (mecosopranas) ir orkestro „Les Musiciens du Louvre“ koncertas Barselonoje.

12.10 val. „Muzikiniame pastiše“ – pianistė Guoda Gedvilaitė Frankfurte organizuojanti „Claros Schumann saloną“ bei muzikologių Jūratės Katinaitės ir Astos Pakarklytės diskusija apie lyčių įtampą muzikos scenoje. Ved. Gerūta Griniūtė.

16.30 val. „Pakeliui su klasika“ – apie karjeros (ne)galimybes pasakoja pianistė Elena Šešelgytė ir vizualiųjų menų atstovė Laura Kaminskaitė. Ved. Marius Šinkūnas.

18.10 val. „Sėsk į traukinį A“ – moterys Niujorko džiazo scenoje. Ved. Laima Slepkovatė.

19.00 val. „Pasaulio koncertų salėse“ – Mirga Gražinytė-Tyla diriguoja Los Andželo filharmonijos orkestrui. Įrašas iš Los Andželo Walto Disney‘aus koncertų salės.

Rugsėjo 14 d.

18.10 val. „Operos vakare“ – Violeta Urmana operoje „Džokonda“ (Amilcare Ponchielli) iš Paryžiaus „L‘Opéra Bastille“ teatro.

Rugsėjo 15 d.

8.05 val. „Radijo dokumentika“ – lietuvių kompozitorių portretai: Linos Lapelytės, Justės Janulytės, Ramintos Šerkšnytės, Onutės Narbutaitės ir Konstancijos Brundzaitės mintys apie kūrybą.

LRT RADIJAS

Rugsėjo 13 d.

7.03 val. „Ryto garsuose“ – „Klaros dieną“ pristato Jūratė Katinaitė

Rugsėjo 16 d.

21.08 val. „Radijo dokumentika“ – lietuvių kompozitorių portretai: Linos Lapelytės, Justės Janulytės, Ramintos Šerkšnytės, Onutės Narbutaitės ir Konstancijos Brundzaitės mintys apie kūrybą.

LRT OPUS

Rugsėjo 13 d.

14.00 val. „Melomanas klauso“. Dalyvauja dainų autorė ir atlikėja Kamilė Gudmonaitė.

LRT PLIUS

Rugsėjo 19 d.

21.30 val. vokiečių dokumentinio filmo „Trys Claros Schumann gyvenimai“ premjera.