Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pasitinka jubiliejinį, net 100-ąjį sezoną, kuriam reikės ypatingai daug optimizmo ir apmąstymų, sako šio teatro vadovas Jonas Sakalauskas. Sezoną pradėsiančios operetės „Kandidas“ režisieriaus Vincento Boussardo teigimu, kūrinys parašytas Voltero, tačiau aktualus ir dabar, nes nedaug kas pasikeitė – vis dar gyvename netolerancijoje ir nesantaikoje vieni su kitais.
100-ajam LNOBT sezonui ypač reikės optimizmo ir apmąstymo, kas buvo ir kas dar bus, sako šio teatro direktorius Jonas Sakalauskas. Pasak jo, retrospektyva neišvengiama, jei norisi judėti į ateitį. „Mūsų teatre jau seniai nebuvo operetės, todėl šio žanro kūrinio tiesiog reikalaute reikalavo naujasis repertuaras. Tai ir lėmė, kad pristatysime „Kandidą“. Vėliau visų mūsų lauks labai skirtingi kūriniai, įvairialypės premjeros ir repertuaras. Manau, kad „Kandidas“ bus graži ir pozityvi įžanga į 100-ąjį sezoną“, – pasakoja J. Sakalauskas.
Operetės „Kandidas“ režisierius Vincentas Boussardas teigia, kad Volteras kūrinį, pagal kurį pastatyta ši operetė, parašė tarsi pasaką. Kaip žinia, pasaką visuomet galima perskaityti įvairiais būdais, akcentuojant tai vienus, tai kitus aspektus. Visgi, esminė Voltero kūrinio ir operetės, pristatomos LNOBT, esmė – ta pati.
„Esminė šios pasakos žinia – nepaisant viso blogio pasaulyje, privalai išlikti pozityvus. Ši idėja svarbi ir mums. Apie ką yra „Kandidas“? Sakyčiau, kad apie kovą, likimą, optimizmą ir išlaikomą tikėjimą žmogiškumu“, – teigia V. Boussardas.
Kaip tvirtina režisierius, besirengiantis įspūdingai premjerai jau penktadienį, nuo pat Voltero laikų iki dabar beveik niekas nepasikeitė: „Šiandien, kaip ir anais laikais, turime daugybę problemų pasaulyje, tokių kaip netolerancija, rasizmas, sugyvenimas vieniems su kitu. Tačiau visa ko esmė – išlaikyti tikėjimą, išlaikyti optimizmą.“
Operos meno vadovas Sesto Quatrini sako su nekantrumu laukiantis rugsėjo 13 d. ir operetės pasirodymo didžiojoje scenoje. S. Quatrini pabrėžia, kad Lietuva jį maloniai stebina savo talentais: „Ši šalis tokia maža, bet garsina save čia gyvenančiais talentais. Šalia puikaus būrio lietuvių solistų matysime ir du užsieniečius.“
S. Quatrini pabrėžia, kad operetėje „Kandidas“ solistams netrūks įdomių iššūkių. „Tai iššūkis ir vokaline prasme, nes muzika gana sudėtinga, praėjusio amžiaus. Tam, kad perkąstum stilių, reikia šiek tiek laiko. Be to, iššūkiu solistams ir spektaklio dinamika – tenka ne tik dainuoti, bet ir būti aktoriais bei atletais“, – intriguoja operos meno vadovas.
Susirinkusieji į „Kandido“ pristatymą sulaukė ir malonios staigmenos – pažvelgti į keletą kruopščia ir kantriai kurtų kostiumų, su kuriais keletas atlikėjų pasirodys scenoje.
V. Boussardas paminėjo, kad kostiumų inspiracija buvo 18 a., tai galima įžiūrėti ir formoje. Tiesa, „Kandido“ kostiumų formos kiek modernizuotos, o panaudotos medžiagos neįprastos, pavyzdžiui, dažytas popierius.
„Kandido“ solistai, pasakojantys apie didžiausius iššūkius rengiant operetę, išskiria savo esme gana panašius dalykus. Margarita Levchuk, Baltarusijos solistė, teigia, kad iššūkiu tapo patiriama transformacija.
„Aš pati – maža ir smulki, o šiame spektaklyje patiriu pokytį. Iš mažos mergaitės tampu... gana gerai pavalgiusia matrona. Kadangi niekuomet nebuvau stambi, į kitokią save buvo išties pažiūrėti“, – juokauja M. Levchuk.
Rafailas Karpis, lietuviams puikiai žinomas operos solistas, sako, kad kiekvienas „Kandido“ personažas patiria kelionę ir virsmą: „Įvyksta virsmas – nebūtinai išorėje, bet tikrai viduje. Didžiausias iššūkis man buvo suvokti tą virsmą ir jo detales, kurios padėtų įtikinti žiūrovą. Na, o juokingiausias virsmas – karpis, vaidinantis beždžionę (juokiasi).“
Solistas Liudas Mikalauskas pritaria savo kolegoms ir teigia, kad sunkiausia buvo suvokti savo personažus, kurių vaidinamas ne vienas. Kaip šmaikštauja L. Mikalauskas, nelengva ir tai, kad 3 iš jo vaidinamų personažų nužudomi, o vienas – pakariamas.
Iš Italijos atvykęs solistas Enrico Casari tvirtina, kad pats įdomiausias ir sudėtingiausias personažas – pats Kandidas, į kurį teko įsikūnyti: „Iš pradžių matome Kandidą dainuojantį, kad pasaulis – vien tik laimė. O pabaigoje jis klausia, koks visgi yra tas gyvenimas? Kandido kelionė – didžiausia iš visų veikėjų. Buvo sunku rasti tuos siūlo galus, kaip interpretuoti šį veikėją.“
