Pakruojo rajone ketinama pastatyti paminklą, skirtą vienam žymiausių šalies menininkų – vitražistui, lėlininkui, scenografui Stasiui Ušinskui įamžinti. Skulptorius Danielius Sodeika ketina iš betono išlieti vieną iš jo sukurtų marionečių. Būtent jos ir išgarsino S. Ušinską visame pasaulyje. Patentuotos marionetės ir dar prieškariu pastatytas filmas „Storulio sapnas“ neseniai buvo įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą.
Nedidelis akmuo Akmenėlių dvare žymi vietą, kurioje bus pastatytas paminklas iš Pakruojo kilusiam lėlininkui, S. Ušinskui atminti. Kitąmet, minint 115-ąsias menininko gimimo metines, skulptorius D. Sodeika pristatys iš betono išlietą vieną iš S. Ušinsko marionečių. Paminklo idėja kilo dvaro savininkams.
„Pasirinkau objektu S. Ušinsko marionetę – arkliuką. Tas arkliukas turėtų būti ponio dydžio“, – sako skulptorius.
Akmenėlių dvaro savininkė Edita Aperavičienė sako, kad skulptūra lankytojams suteiks skirtingus džiaugsmus: „jis suteiks džiaugsmą žmonėms, žinojimo džiaugsmą. Vaikams suteiks žaidimo džiaugsmą, nes jis bus naudojamas, jojamas. Gražu, kad skulptorius D. Sodeika sugalvojo tokį naudojamą daiktą, kad atspindėtų tą pačią S. Ušinsko esmę.
S. Ušinskas praėjusio amžiaus viduryje išgarsėjo savo vitražais ir lėlėmis. Jas Jungtinių Amerikos Valstijų patentų biuras pripažino išradimu. Marionečių konstrukcijų brėžiniai ir 1938 metais sukurtas garsinis filmas „Storulio sapnas“ prieš kelis mėnesius buvo įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą.
Pasak menotyrininkų, daugeliu talentų išsiskyręs S. Ušinskas laikomas vienu brandžiausių ir novatoriškiausių Lietuvos menininkų.
„Jis išsiskyrė savo originalumu, unikalumu ir drąsa, nes gal vienas iš pirmųjų Europos lėlininkų atmetė iliuzijos kūrimą per lėles, kad marionečių teatras turi kartoti dramos teatrą, kokia buvo mada. Jis pradėjo atvirai demonstruoti kūrybinę lėlių kilmę“, – teigia Lėlių teatro režisierius Rimas Driežis.
Didžioji S. Ušinsko kūrybos dalis – 15 jo marionečių ir daugiau kaip 300 scenografijos eskizų – saugoma Teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje.
