Kultūra

2019.09.05 13:40

Oskaro Koršunovo teatro 20 sezonas: premjeros, gastrolės, faktai

LRT.lt2019.09.05 13:40

Beveik milijonas spektakliuose apsilankiusių žiūrovų Lietuvoje, virš 50 premjerų, kurių dalis tapo legendomis, beveik 200 vaidinusių įvairių kartų aktorių, gastrolės penkiuose pasaulio žemynuose, virš 150 skirtingų pasaulinių festivalių, aštuoni kartai Avinjono festivalyje ir trys kartai Venecijos bienalėje, ir prestižiškiausiu laikomas Naujosios teatro realybės prizas - tokiais faktais pažymėtą 20-metį minintis Oskaro Koršunovo teatras pradeda dar vieną intensyvų sezoną, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Faktas, jog mes pradedame jau dvidešimtą sezoną, ir faktas, jog mūsų dvidešimtas sezonas mažai kuo skirsis nuo pirmojo - rampos šviesą išvys aštrūs, aktualūs, žiūrovų laukiami ir kaip visada kontraversiški spektakliai. Žinoma, mes intensyviai rodysime savo repertuarinius spektaklius Lietuvoje ir užsienyje, bet pagrindinis sezono akcentas - prisiminimas viso to, kas buvo per 20 metų. Atmintis yra toks selektyvus dalykas, bet jeigu mes kažko ir neprisimename, tai dar nereiškia, jog to nebuvo. Iš esmės tai didelis kolektyvinis darbas, kuris atsirado pats iš savęs, iš daugelio žmonių iniciatyvos, kaip koks Deliozo aprašytas mechanizmas, kuris organizuoja pats save, nėra nuleistas iš viršaus, be centro ir kamieno, plitęs kaip rizoma. Šis reiškinys atsirado be jokių išorinių, valstybinių ar kitokių iniciatyvų, iškilo be jokių finansinių investicijų tuo metu, kai Lietuvoje apskritai dar nebuvo jokių sąlygų gyvuoti tokiems organizmams. OKT niekieno neprašytas užaugo darže kaip piktžolė, tačiau tą daržą papuošė. Nuo pat pradžių buvęs niekam nereikalingas, bet savo teises išsikovojęs ir vertę įrodęs reiškinys iš esmės gali tik pats save reflektuoti ir įvertinti, todėl šiame sezone vyks daugybė susitikimų ir pokalbių su visais šį teatrą kūrusiais žmonėmis: aktoriais, režisieriais, dramaturgais, choreografais, scenografais, kritikais ir žiūrovais. Tai bus mūsų atminties sezonas, kurį baigsime festivaliu. Jame bus rodomi patys naujausi sukurti spektakliai, taip pat tokie, kaip „Meistras ir Margarita“, „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“, rodomi kone tiek, kiek gyvuoja teatras ir net keletas iš praeities prikeltų spektaklių“, - pasakoja O. Koršunovas.

Per 20 metų OKT teatre apsilankė beveik milijonas žiūrovų! Sukurti legendomis virtę „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“, „Shopping and Fucking“, „Meistras ir Margarita“, „Ugnies veidas“, „Vasarvidžio nakties sapnas“, „Oidipas karalius“ ir dar 50 kitų spektaklių. OKT scenoje kūrė Saulius Mykolaitis, Rasa Samuolytė, Dainius Gavenonis, Juozas Budraitis, Darius Gumauskas, Regimantas Adomaitis, Eglė Mikulionytė, Vaidotas Martinaitis, Gytis Ivanauskas, Jūratė Onaitytė, Darius Meškauskas, Arūnas Sakalauskas, Airida Gintautaitė, Laimonas Noreika, Marius Povilas Elijas Martynenko ir dar 177 kiti aktoriai. Čia debiutavo tokie vėliau garsiais tapę teatro menininkai, kaip Anželika Cholina ir jos „Pamišusių merginų šokis“, Yana Ross ir jos pirmas spektaklis „Bembilendas“, taip pat pirmosios Mariaus Ivaškevičiaus pjesės ir jo režisūrinis debiutas. Pirmąsias savo scenografijas kūrė menininkai Gintaras Makarevičius ir Dainius Liškevičius. Savo didžiuosius darbus OKT teatre sukūrė viena iš teatro įkūrėjų scenografė Jūratė Paulėkaitė, taip pat Gintaras Sodeika, vienas iš teatro įkūrėjų ir daugiausia muzikos OKT spektakliams kūręs kompozitorius.

Sudėjus visų OKT teatre parodytų spektaklių trukmę tai būtų pusantrų metų ilgio spektaklis be pertraukos. Aplankytos visos įmanomos Lietuvos miestų ir miestelių scenos. Beje, OKT teatre dar 2001 m. įvyko pirmoji Lietuvos teatro istorijoje spektaklio transliacija internetu, kuri vėliau buvo ne kartą kartojama ir sulaukė didelio žiūrovų dėmesio.

OKT teatras gastroliavo 5 pasaulio žemynuose - neaplankyta liko tik Afrika. Pagrindinėje Avinjono programoje pristatyti 8 spektakliai, o prestižinėje Venecijos bienalėje - 3 spektakliai. Iš viso aplankyta virš 150 skirtingų pasaulinių teatro festivalių ir teatrų, tarp kurių - tokie, kaip „Hebbel“ ir „Schaubuehne“ Vokietijoje, Stokholmo „Dramaten“ teatras Švedijoje, Oslo nacionalinis teatras Norvegijoje, NET Rusijoje, Buenos Aires festivalis Argentinoje, Zalcburgo festivalis Austrijoje, MESS Bosnijoje ir Hercegovinoje, BITEF Serbijoje, Singapūro menų festivalis, Melburno festivalis Australijoje, „Passages“ Prancūzijoje, San Paulo festivalis Brazilijoje, Teatro di Roma teatras Italijoje, Reikjaviko festivalis Islandijoje, „Temporada Alta“ Ispanijoje, Karakaso festivalis Venesueloje, Seulo scenos menų festivalis Pietų Korėjoje, BOZAR menų centras Belgijoje, 6-oji Teatro olimpiada Kinijoje ir 9-oji Japonijoje, Shakespeare’o festivalis Izraelyje, „Wiener Festwochen“ Austrijoje, Atėnų ir Epidauro festivalis Graikijoje, Taivano scenos menų festivalis ir daugybė kitų.

Tarp koprodiuserių, prisidėjusių kuriant OKT teatro spektaklius - didžiausi pasauliniai teatro festivaliai: Avinjono festivalis (Prancūzija), „Theater der Welt“ (Vokietija), „Salzburg Festspiele“ (Austrija), „Zuercher Theaterspektakel“ (Šveicarija), New Heaven`o festivalis „Arts&Ideas”(JAV), Berlyno teatras „Hebbel“ (Vokietija), festivalis „Les Boreales“ (Prancūzija), Miuncheno bienalė (Vokietija). OKT teatras buvo apdovanotas beveik 100 įvairių aktorinių, režisūrinių, scenografinių ir kitų prizų, o 2006 m. O. Koršunovui buvo įteiktas prestižinis Naujosios teatro realybės prizas.

Apie OKT nuolat kalbėjo Lietuvos žiniasklaida ir daug rašė kritikai. Pasaulyje OKT tapo gerai žinomu teatrinės kokybės ženklu. Apie jį rašė tokie leidiniai, kaip „New York Times“ (JAV), „Le Monde“, „Le Figaro“, „L’Humanite“ (Prancūzija), „La Repubblica“ (Italija), „Süddeutsche Zeitung“, „Die Welt“, „Berliner Zeitung“ (Vokietija), „Der Standart“, „Wiener Zeitung“ (Austrija), „Gazeta Wyborcza“ (Lenkija), „Komersant“ (Rusija). OKT buvo pažymėtas beveik visuose Europos teatriniuose leidiniuose. Daugelio šalių tyrėjai savo knygose analizavo OKT fenomeną.

Po Berlyno sienos griūties, atėjus naujiems laikams ir naujam teatrui, OKT tapo ryškiu šių procesų dalyviu, kartu su kitais savo kartos teatrais ir vardais: vokiečiu Thomu Ostermeieriu ir jo „Baracke“ teatru, lenkais Krzystofu Warlikowskiu, Grzegozu Jarzyna, vengrais Arpadu Schillingu, Laszlo Hudi ir jo „Moving House“, kiek vėliau atėjusiais latviu Alviu Hermaniu, lenku Janu Klata.

Fenomenalu, jog būdamas nepriklausomas 20 metų išliko repertuariniu teatru, gyvenančiu ne nuo projekto iki projekto, kaip dauguma nepriklausomų teatrų, o turėdamas svarų repertuarą, kurį kiekvieną sezoną sudarė 15-20 skirtingų spektaklių ir išleisdamas vidutiniškai po tris premjeras kasmet. Juos OKT rodė itin intensyviai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Nepriklausomam teatrui 20 metų išlaikyti tokį didelį repertuarą, pagrindinę aktorių trupę, nuolat kviečiant beveik visus geriausius Lietuvos aktorius, rodant spektaklius didžiausiose scenose ir arenose, beveik non stop gastroliuojant po didžiausius tarptautinius festivalius - išties neįtikėtinas ir precendento neturintis reiškinys. Per 20 metų keitėsi žiūrovų kartos, tačiau nepaisant to OKT visuomet buvo pats lankomiausias ir mylimiausias teatras. Remiantis Margaritos Starkevičiūtės Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų tyrimu, atliktu 2002 m., „Meistras ir Margarita“ savo lankomumu sumušė visus rekordus, toli pralenkdamas dramos spektaklius ir net aplenkdamas operos pastatymus, užleisdamas vietą tik Filharmonijos koncertinei veiklai. Per 20 metų, nepaisant ekonominių perturbacijų, atsirandančių ir išnykstančių madų bei tendencijų, OKT salės visuomet buvo sausakimšos, o gauti bilietus nebuvo toks jau paprastas dalykas.

20 metų OKT repertuaras buvo pagrįstas viena esmine koncepcija: šiuolaikiškai statyti klasiką, o šiuolaikinę dramą - kaip klasiką. Taip atsirado labai įvairus, bet tematiškai tampriai susijęs, aktualus repertuaras - nuo labai didelių, klasikinėse scenose vaidinamų teatro misterijų, kaip „Oidipas karalius“, iki performatyvių, ne teatro erdvėse apgyvendintų teatrinių įvykių, kaip „Eglė žalčių karalienė“ Raudonojo kryžiaus ligoninėje (2016 m.), „Grimo opera“ (2006 m.) ir „Prarastas laikas“ Šiuolaikinio meno centre (2013 m.), šiuolaikinė opera „Vinter“ Kotrynos bažnyčioje (2006 m.) ar Vykinto Baltako šiuolaikinė opera „Cantio“ (2004 m.), pristatyta Miuncheno bienalėje ir rodyta šiuolaikinėje menų galerijoje, taip pat „Jelizaveta Bam“ (2015 m.), vykusi tiesiog po teatro scena, „Feast Fashion“ (2014 m.), pristayta apleistuose Profsajungų rūmuose.

OKT visuomet buvo politiškai kritiškas ir socialiai angažuotas, nonkonformistinis teatras. „Shopping and Fucking“ buvo naujų laikų teatras, kuriame pirmą kartą kritikuojama vartotojiška visuomenė ir parodoma kas kiek „shopinasi“ ir už kiek „fuckinasi“. Pirmą kartą Lietuvos teatro istorijoje scenos herojais tapo homoseksualūs žmonės, atvirai tai išpažįstantys. Scenoje pasirodė narkomanai ir kiti paribio žmonės, atsinešę savo problemas ir skaudžias patirtis. OKT niekada nevengė opiausių temų ir visuomenės skaudulių. „Ugnies veidas“ itin aštriai parodė, kokiomis pragariškomis liepsnomis gali degti išoriškai idiliška dabarties gerbuvio šeima. „Eglė žalčių karalienė“ ir „Imigranta non grata“ kalbėjo apie pabėgėlius ir apie kito baimę. „Apvalytieji“ ir „Trans Trans Trance“ gilinosi į gender tema. „Terapijos“ nagrinėjo onkologine liga sergančių moterų likimus. „Vestuvės“ kalbėjo apie dabartinę realybę, kurioje esminės tradicijos prarado savo pirminę sakralinę prasmę ir virto dabarties absurdu.

OKT visuomet buvo teatrinių ieškojimų avangarde. Vienas pirmųjų dramos teatre sukūrė šiuolakinę operą „Grimo opera“ ar šiuolaikinio šokio spektaklį „Hotel Europa“. Tuo pat metu OKT neprarado teatrinio kanono ir gerųjų tradicijų, visų pirma - aktoriaus. Spektakliuose „Hamletas“, „Dugne“, „Žuvėdra“ kūrėsi savotiška OKT teatro dogma, aktorinės vaidybos metodas. 2009 m. įsikūrė OKT Studija kaip teatro laboratorija, kurioje eksperimentavo daug jaunų kūrėjų: Kirilas Glušajevas, Olga Generalova, Paulius Ignatavičius, Artūras Areima, Agnija Leonova, Lina Židonytė, Kamilė Gudmonaitė, Neli Walker, Simona Biekšaitė, Marit Sirgmets, Karolis Vilkas.

Jubiliejinį 20-ąjį sezoną OKT teatras pradės jaunos režisierės Kornelijos Krasilnikovaitės spektakliu „Psichozė 4.48“ pagal vieną atviriausių ir asmeniškiausių britų dramaturgės Saros Kane pjesę. Kartu su režisiere spektaklį kurs Justina Jukonytė, Ričardas Bartašius, Vytautas Narbutas, Vykintas Jasaitis, Anastasija Kodzisova ir Robertas Balčiūnas. Premjera - jau rugsėjo 25, 26 d., OKT Studijoje.

Lapkričio mėnesį OKT teatre įvyks aktoriaus Dariaus Gumausko režisūrinis debiutas. „Vaikystės draugas“ - tai autentiškomis patirtimis paremtas spektaklis, kalbantis apie dauno sindromą ir jo paliestus žmones. Kartu su D. Gumausku kuria aktorius Andrius Alešiūnas, scenografė Dovilė Šarutytė, kompozitorius Vytautas Leistrumas, video menininkas Vytautas Narbutas, operatorius Eitvydas Doškus, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas. Premjera - lapkričio 21, 22 d.

Antroje sezono pusėje scenos šviesą išvys pagrindinė šių metų premjera - tai O. Koršunovo spektaklis pagal Williamo Shakespeare’o pjesę „Otelas“. Pirmasis laboratorinis repeticijų etapas jau įvyko rugpjūčio mėnesį Klaipėdoje.

„Otelo“ Jagas - šių dienų influenceris. Jis už tiesos ir melo ribų. Jis žaidžia mūsų tamsiausiais jausmais tarsi FB algoritmas išskaičiuoja mūsų poreikius ir baimes bei apčiuopęs mūsų achilo kulną spaudžia jį taip, kad mes savo noru tampame jo blogų tikslų juodosiomis avelėmis: bijome karo, nekenčiame kito, kaimyno, svetimo ir svarbiausia - pavydime. Tai pats niekingiausias ir kartu pats efektingiausias valdymas - valdymas sukeliant baimę ir pavydą. Pavydas - destruktyviausia jėga. Tas, kas gali manipuliuoti juo, deja, gali manipuliuoti visuomenėmis. Baimė ir pavydas yra tos jėgos, kurias pasitelkus galima naikinti viską, ką ir daro šių dienų piromanai Jagai. Jiems svarbu tik nauda ir dėl to jie gali sunaikinti planetą“, - apie būsimą „Otelo“ premjerą pasakoja O. Koršunovas.

Dar viena antrosios sezono pusės premjera - tai režisieriaus O. Koršunovo ir jo jauniausios aktorių kartos atstovų Dignos Kulionytės ir Deivido Batavičiaus kūrybiniai eksperimentai Williamo Shakespeare’o „Romeo ir Džuljetos“ tema, įvyksiantys OKT Studijoje.

20-ąjame sezone žiūrovų lauks ir nauja režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus premjera. Tai spektaklis pagal garsiausio šių dienų vokiečių dramaturgo Marius von Mayenburgo pjesę „Bum“.

O. Koršunovas pabrėžia, jog tai tikrai ne visos ateinančio sezono premjeros. Kaip jau tapo įprasta, sezono metu prisijungia vis nauji kūrėjai, nes OKT yra atviras ir improvizuojantis teatras.

Pagrindinė šio sezono užsienio gastrolių „vinis“ - tai jau po savaitės prasidėsianti „Apvalytųjų“ pagal Sarah Kane kelionė į Japoniją. Spektaklis bus pristatytas Togos menų parke vyksiančioje 9-ojoje Teatro olimpiadoje. Šiemet olimpiados programą sudarė Japonų teatro guru Tadashi Suzuki, pasirinkęs ir „Apvalytuosius“.

Režisierės Kamilės Gudmonaitės spektaklis „Trans Trans Trance“ bus pristatytas dvejuose teatriniuose taškuose Lenkijoje - festivalyje „Konfrontacje“ Lubline ir TR Warszawa teatre Varšuvoje.

Vienu aktyviausiai gastroliuojančiu OKT spektakliu tapusios „Vestuvės“ jau spalio pradžioje bus pristatytos festivalyje „Direction East“ Bialystoke, Lenkijoje. Lapkričio mėnesį trupės laukia kelionė į Belfortą (Prancūzija), kur „Vestuvės“ bus parodytos „Le Granit“ teatro didžiojoje scenoje.

Gruodžio mėnesį įvyks spektaklio „Žmogus iš Podolsko“ tarptautinis debiutas. Spektaklis bus pristatytas didžiausiame Ispanijos festivalyje „Temporada Alta“, vykstančiame Žironoje.

Kovo mėnesį spektaklio „Dugne“ trupė vyks į festivalį „M.@rt.kontakt“, vykstantį Mogiliove (Baltarusija).