Užutrakio dvare pradedamas restauruoti pastatas, kuriame bus įrengtos menininkų ir savanorių rezidencijos. Savanorystė, pasak dvaro valdytojų, yra įprasta tradicija Vakarų Europos dvaruose. Dvaras nemokai priims ir suteiks puikias gyvenimo sąlygas tiems, kas nuspręs prisidėti prie Užutrakio rūmų istorijos išsaugojimo.
O darbo Užutrakio dvare tikrai yra. Štai neseniai paaiškėjo, kad karo metais dvaro teritorijoje buvo įsteigta priverčiamojo darbo stovykla žydams. Lietuvoje dokumentų apie ją nėra išlikę, tačiau rasti išeivių atsiminimai apie stovyklą. Užutrakio dvaras ieško, kaip įamžinti tamsiąją dvaro istorijos pusę ekspozicijoje.
Tapytojas, Baltarusijos meno akademijos profesorius Viktoras Nemcovas laidoje „Kultūros diena“ sako, kad dvare sklando jį pastačiusių žmonių aura: „Jie paliko čia dalelę savęs, tai galima pajusti, ypač vakare, kai prigęsta balta rūmų sienų spalva.“
Užutrakio dvare šiomis dienomis galima sutikti ne vieną dailininką, tapantį parko landšaftą. Savo įspūdžius drobėse perteikia Lietuvos ir Baltarusijos menininkai. Vykstantis pleneras – vienas tęstinių projektų, kuriais siekiama praturtinti dvaro gyvenimą.
Užutrakio valdytojai, Trakų istorinis nacionalinis parkas, restauravę rūmus ir atkūrę parką, dabar dvare organizuoja veiklas, kurios primintų lankytojui šimto metų istoriją, tačiau kartu tai būtų pritaikyta nūdienos dvaro poreikiams. Šiuo metu viename iš dvaro pastatų įrenginėjamos patalpos dvaro savanoriams.
Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius tikina, kad pagrindinis tokios veiklos tikslas – kad į istorinių objektų tvarkymą ir naudojimą būtų įtraukta kuo daugiau piliečių: „Norime įsteigti savanorystės centrą, kad bet koks atvykęs žmogus, norėdamas prisidėti, turėtų, kur apsistoti.“
Pasak G. Abaravičiaus, labai svarbus nuolatinis kalbėjimas apie tai, kas yra istorinė dvaro sodyba, kas ją sudaro. „Taip, labai svarbu gražūs parteriai, išpuoselėti gėlynai, bet ne ką mažiau svarbu yra tai, iš ko gyveno tokios rezidencijos. Obelų, kitų vaismedžių sodai, ūkiniai pastatai... Šiandien reikia ieškoti naujos paskirties – kokius augalus auginti, kokius daržus puoselėti, kad būtų rekonstruota ne tik forma, bet ir turinys.“
Įrengus savanorių centrą, dvare bus laukiami ir jauni žmonės, ir senjorai. Trakų istorinis nacionalinis parkas tikisi, kad jų idėją perims kiti Lietuvos dvarai, atsiras savanorystės tradicija šalies istoriniuose objektuose.
Trakų istorinis nacionalinis parkas teigia, kad Užutrakyje būta ir tamsių istorijos metų. Pasirodo, karo metais dvare vokiečiai buvo įkūrę priverčiamojo darbo stovyklą. Dokumentų apie tai nėra išlikę, tačiau užsienio leidiniuose aptikta nemažai Holokaustą pergyvenusių ir čia buvusių žmonių liudijimų. Pasak dvaro vadovo, pradėta rinkti medžiaga, kreiptasi į Kultūros ministeriją, kad ši papildytų Užutrakio dvaro sodybos duomenis, vertingąsias savybes.
G. Abaravičius tikisi, kad šių metų gruodžio mėnesį, atvėrus istorinių parkų pažinimo centrą, kur bus pristatyta ir Trakų miesto, ir bendruomenės istorija, faktas apie tamsesnius istorijos puslapius irgi bus paminėtas.
Priverčiamojo darbo stovykla Užutrakyje buvo įkurta anksčiau nei Vilniaus getas ir į ją vežė dirbti žydus iš Trakų ir sostinės apylinkių. Pasak Trakų istorinio nacionalinio parko vadovo, ieškoma idėjų, kaip įamžinti šį laiką ir tikisi, kad padės ir į dvarą atvykę savanoriai, menininkai.
Plačiau – laidos įraše.
