Kultūra

2019.09.04 17:03

Paryžiaus bukinistų kelias – ne vien knygomis klotas: griežtos taisyklės, darbas bet kokiu oru ir „žalio vagono“ spalva

LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt2019.09.04 17:03

Paryžiaus Senos pakrantėje įsikūrę knygų pardavėjai, dar vadinami bukinistais, o prekiauti šioje vietoje – sena tradicija, siekianti net 16 a. Šiandien bukinistai – vienas Paryžiaus simbolių, bet tam, kad juo taptum, kartais tenka laukti penkerius metus.

Šiandien Paryžių sunku įsivaizduoti be Senos pakrantėje tingiai kėdėse įsitaisiusių knygų pardavėjų, dar vadinamų bukinistais. Žaliai nudažytose dėžėse – knygos, plakatai, suvenyrai. Atidarius dėžes, jos tampa prekystaliu.

Skaičiuojama, kad šiandien bukinistų Senos krantinėje – beveik pustrečio šimto. Jų skaičius ribojamas, todėl, norint tapti bukinistu, kartais tenka laukti net penkerius metus. Dažno bukinisto šeimoje tai – iš kartos į kartą perduodama tradicija.

Vienas bukinistų Nicolas pasakoja apie šį užsiėmimą teigdamas, kad bukinistas – ne verslininkas, o žmogus, labai mylintis savo darbą: „Bukinistas myli knygas, daug skaito, domisi menu, kartografija.“

Sakoma, kad tokiame knygyne po atviru dangumi, kokį galima rasti Paryžiuje, – keli šimtai tūkstančių knygų. Tiesa, niekas niekada jų neskaičiavo. Šiandien parduodamos ne tik vertingos knygos, bet ir tai, kas labiausiai domina turistus – įvairūs suvenyrai su Paryžiaus simboliais. Kaip pastebi kai kurie bukinistai, knygų čia – vis mažiau.

Pasak Nicolo, pasikeitė ne bukinistai, o pirkėjai: „Žmonės skiria mažiau dėmesio knygoms, turistai nori suvenyrų. Nieko keisto, kad bukinistai turėjo prisitaikyti.“

Pirmieji keliaujantys knygų prekeiviai į Paryžių atvyko maždaug 16 a. viduryje. To meto bukinistai knygas nešiodavosi pintinėse ant nugaros, krepšiuose, ryšuliuose.

17 a. pradžioje jiems leista laikinai, dienos metu, įsitaisyti prie Naujojo tilto. Sakoma, kad bukinistų „aukso amžius“ – laikas po 1789 m., Didžiosios Prancūzijos revoliucijos, kai ant krantinių atsidūrė ištisos bibliotekos, konfiskuotos iš didikų ar dvasininkų.

1891 m. bukinistai gavo teisę savo dėžes pritvirtinti ant krantinių parapeto. Knygų atsigabenti ir išsinešti nereikia – jos užrakinamos ir paliekamos nakčiai.

Šiandien bukinistų verslą reglamentuoja griežtos taisyklės. Tam, kad būtų gautas leidimas įsitaisyti Senos krantinėje, reikia parašyti prašymą miesto savivaldybei.

Vienam bukinistui skiriama šiek tiek daugiau nei 8 metrai aukštutinės krantinės parapeto. 1952 m. išleistas potvarkis reikalauja, kad bukinistų dėžės būtų nudažytos „žalio vagono“ spalva. Kad ir kokie bebūtų orai, bukinistas pagal patvirtintas taisykles savo dėžes turi atidaryti mažiausiai keturis kartus per savaitę. To reikia, kad gvenimas krantinėse neapmirtų ir būtų palaikomas paryžietiškos tradicijos gyvybingumas.

Plačiau – laidos įraše nuo 15 min.

Kultūros diena. Užutrakio dvare ketinama įrengti menininkų ir savanorių rezidenciją