Lietuvos atpažinti nebeįmanoma, sako JAV gimęs ir užaugęs režisierius Tomas Vengris, šį vakarą, rugsėjo 4 dieną, pristatysiantis savo naująjį filmą „Gimtinė“. LRT apsilankęs režisierius pasakoja, kad nuo laikų, kai Lietuva priminė laukinius Vakarus, iki šių dienų – milžiniška skirtis ir džiuginantis rezultatas.
Kaip pasakoja T. Vengris, filme „Gimtinė“ netrūksta įtampos, intrigos, nestinga ir veiksmo. Tačiau, pabrėžia kūrėjas, svarbiausia juostoje – santykiai: „Esminis dalykas yra beniuko santykis su mama, o mamos – su gimtine. Filmo veiksmas apima 1992 m., iš karto po Lietuvos tapimo nepriklausoma. Tais laikais Lietuvoje buvo tikri laukiniai Vakarai.“
Paties T. Vengrio tėvai gimė Lietuvoje, sovietmečiu išvyko į JAV, ten susipažino, susituokė, po kurio laiko gimė ir būsimasis režisierius. Į Lietuvą T. Vengris pirmą kartą atvyko būdamas septynerių, kartu su sese.
„Ką geriausiai prisimenu – fainą gamtą. Apskritai, sunku palyginti dabartinę Lietuvą ir tuometinę, kokiais 1992 m., skirtumas yra milžiniškas. Vis atvykdavau į Lietuvą ir vėliau, todėl mačiau kaitą. O štai mano sesė, kuri paskutinį kartą čia lankėsi prieš 15 metų, o dabar atskrido į premjerą, negali patikėti – ji neatpažįsta pasikeitusio Vilniaus“, – pasakoja T. Vengris.
Filme „Gimtinė“ rodomi amerikiečio berniuko ir jo mamos lietuvės santykiai. Režisierius, paklaustas, ar daug autobiografinių detalių sudėjo į pagrindinį berniuko personažą, sako, kad bent šiek tiek asmeniškumo – neišvengiama.
„Manau, kad kurdamas bet kokį filmą, įdedi kažkiek savęs į pagrindinį vaidmenį. Tačiau dažnai mano numatytą scenarijų pakeičia pasirinkti aktoriai – jie visi ką nors įneša, tas vaidmuo natūraliai keičiasi. Kai atradau pagrindinio vaidmens atlikėją Matą, scenarijus pakito. Taigi galutinis berniuko, rodomo filme, vaidmuo kupinas ir manęs, ir Mato, ir kitų mano pažįstamų bruožų“, – teigia kūrėjas T. Vengris.
Filmo „Gimtinė“ premjera Lietuvoje – jau rugsėjo 4 d., plačiau – laidos įraše.
