Kultūra

2019.09.03 21:11

Dramos įdomu, bet jau gana: festivalis „Kreivės“ siūlo kitokį LGBT* kiną ir liautis matyti vien sunkumus

Festivalio „Kreivės“ tikslas nėra kalbėti apie sunkumus, su kuriais susiduria LGBT* bendruomenė, nesistengiama ką nors pateisinti ar priversti nubraukti ašarą. Čia svarbiausia parodyti kino įvairovę, kūrėjus, kurie savitai ir įdomiai kalba apie LGBT*, – artėjantį kino festivalį pristato vienas organizatorių Augustas Čičelis.

Jau rugsėjo 4 d. prasideda kasmetiniu tapęs Vilniaus queer festivalis „Kreivės“, į sostinę atnešantis su LGBT* temomis susijusius filmus, o taip pat – renginius, susitikimus ir galimybę bendrauti. LRT.lt kalbėjosi su vienais iš renginio organizatorių – Augustu Čičeliu ir Laura Varžgalyte – papasakojusiais apie festivalio tikslus, Lietuvos išsiskyrimą Baltijos šalių kontekste ir gyvenimą pakeitusį, ar bent pagražinusį, kiną.

Tikslas – parodyti ne sunkumus, o LGBT* kino įvairovę

Festivalis „Kreivės“ atsirado ieškant ir norint visuomenei parodyti kitokį LGBT* kiną nei tas, kuris rodomas didžiuosiuose, populiariuose festivaliuose, pasakoja Augustas Čičelis. Ne mažiau svarbi festivalio dalis yra susitikimas, proga bendrauti. „Kreivės“ – tarsi medalis, kur abi pusės – kinas ir susitikimas – labai svarbios ir vienodai svarbios.

Anot L. Varžgalytės, kinas iš tiesų tampa pretekstu susitikti, tačiau festivalis siūlo ir kitokių renginių ir saviraiškos būdų, pavyzdžiui, skaitymai. „Į skaitymus galima užsiregistruoti, vakaro metu vyksta atviras mikrofonas, kur kiekvienas gali skaityti arba savo, arba kitų kūrybą, susijusią su LGBT* ar apskritai – meile“, – sako L. Varžgalytė.

A. Čičelio teigimu, „Kreivių“ tikslas nėra kalbėti apie sunkumus, su kuriais susiduria LGBT* bendruomenė. Festivaliu nesistengiama ko nors pateisinti ar priversti nubraukti ašarą. „Mūsų komandai svarbiausia parodyti patį kiną, LGBT* kino kūrėjus, leisti jauniems menininkams pristatyti savo kūrybą.

Pasak A. Čičelio, „Kreivių“ lankytojams norisi pateikti filmus, pasižyminčius žanrų įvairove. „Įprasta, kad dažniausiai rodomos dramos, jas žiūrovai labiausiai ir mėgsta. Tačiau dramas, ypač LGBT* tema, labai lengva nuspėti – ten tikrai būna atsiskleidimo motyvas, iš to kylantys sunkumai ir t. t. Norėjome netipinių istorijų ir manau, mums pavyko – festivalio programoje atsirado net du aštresnio siužeto trileriai“, – pasakoja A. Čičelis.

Paklaustas apie šalis, kurių režisieriai drąsiausiai kalba LGBT* temomis, A. Čičelis išskiria Prancūziją ir Vokietiją: „Vokiškame kine jau seniai kalbėta apie išsilaisvinimą, deja, nacizmo banga tai kuriam laikui sužlugdė, sustabdė. Kalbant apie šiuos laikus, maloniai stebina Pietų Amerikos kino kūrėjai, kalbantys apie LGBT*. Suprantama, posovietinėse šalyse tokio tipo kino kur kas mažiau.“

Tačiau, kaip sako pašnekovas, galima džiaugtis, kad šiuo atveju Lietuva išsiskiria iš Baltijos šalių gerąja prasme. „Kažkuriais metais norėjome, kad „Kreivių“ metu būtų rodomi tik Baltijos šalių filmai. Ieškodami kino supratome, kad Latvijoje ir Estijoje jo per mažai, o Lietuva šiuo atveju gali pasigirti. LGBT* temas paliečia Romo Zabarausko filmai, Alantės Kavaitės „Sangailės vasara“, rodos, netgi prieš dešimtmetį pasirodžiusi juosta „Anarchija Žirmūnuose“.

Kalbėdamas apie šių metų festivalį, A. Čičelis išskiria svarbią queer kino legendos Barbaros Hammer retrospektyvą, kuri lauks atėjusių žiūrovų: „Bus rodomi ne tik B. Hammer filmai – juos pristatys ir viešnios iš Ukrainos, Švedijos. Režiesierės R. Hammer kūriniai – avangardinis amerikietiškas kinas, tiesa, labiau skirtas suaugusiesiems, nes turi daug atvirų scenų. Festivalio metu parodysime du ilgametražius ir tris trumpo metro jos filmus.“

Kino aistruolių rengiamas festivalis, pasiekiamas už 1 centą

Festivalis „Kreivės“ žavus tuo, kad rengiamas ne kino profesionalų, o jį paprasčiausiai mylinčių žmonių, nors kartais tai sukelia ne patį maloniausią jausmą. „Kinas yra gana elitizuota sritis ir mes, ne kino žmonės, kartais jaučiame tokį menkavertiškumą. Susidariusi nuomonė, kad neva turi būti kino kritikas, kad galėtum sudarinėti festivalio programą“, – pasakoja A. Čičelis.

Tačiau „Kreivės“ sėkmingai egzistuoja, o auditorija, kuri nors nėra masinė, vis tiek labai džiugina. Kartais į „Kreivių“ kino seansus žiūrovai atklysta visiškai atsitiktinai, pasakoja A. Čičelis. Dalis jų – išklysta savais keliais, bet dalis būna maloniai nustebinti naujų kinematografinių potyrių.

Patekti į festivalio kino seansą, atsitiktinai ar ne, labai nesunku. Nieko keisto, juk nurodoma filmo kaina – nuo 1 cento. Apie tokią kainą norisi sužinoti ir plačiau. A. Čičelis teigia, kad „Kreivių“ komandai itin svarus pasiekiamumo aspektas: „Suprantame, kad vieni žmonės turi daugiau pinigų, kiti – mažiau. Mums svarbu, kad festivalis būtų pasiekiamas visiems. Pasitikime žmonių sąmoningumu, o mokestį „nuo 1 cento“ padarėme, nes tikime, kad tiek turi visi.“

Patys pasakodami apie kiną, A. Čičelis ir L. Varžgalytė tikina, kad tai – svarbi ir daug pakeitusi gyvenimo dalis. „Kinas man visuomet, nuo pat vaikystės, atrodė stebuklingas dalykas. Kinas leido daug suprasti apie save, atrasti savo atspindžius kino juostose. Įdomu, kad kino, susijusio su LGBT*, visuomet atrasdavau tikrai nemažai“, – teigia pašnekovas.

Pasak A. Čičelio, bėgant laikui išmokta ne tik žiūrėti ir mėgautis kinu, bet ir dalytis įspūdžiais su kitais: „Ilgai laikiau kiną sau labai svarbiu, intymiu dalyku. Svarstydavau – ar įmanoma tuo dalytis su kitais? Vėliau, susidūrus su festivaliais, pamačiau, kad erdvių, kuriose galima dalytis kino patirtimis, tikrai yra. Iš visiškai asmeniško dalyko kinas man tapo bendruomeniniu, tai atvedė iki „Kreivių“.

Festivalis „Kreivės“ vyks rugsėjo 4–8 dienomis.