Kultūra

2019.08.26 18:17

Lietuvos kino pramonė tikisi ne prastesnių nei rekordinių 2018-ųjų metų

Dovilė Lisauskaitė , LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.08.26 18:17

Lietuvos kino pramonė – atsigauna, taip teigia Lietuvos kino centras. Skelbiama, kad dar šiemet kino teatrus pasieks 8 premjeros, o pernai metų rekordas, kai trečdalį kino salės matytų filmų sudarė lietuvių produkcija bus pakartotas.

Režisieriaus Andriaus Blaževičiaus juostą „Paralyžius“ žiūrovai išvys po pusantrų metų, o šiemet galėjo jau pamatyti 8 premjeras, dvi iš jų - dokumentiniai filmai. Praėjusią savaitę pristatytas filmas „Čia buvo Saša“, o iki metų pabaigos kino teatrus pasieks dar 6 vaidybiniai filmai, tikimasi, kad įvyks ir dviejų dokumentinių filmų premjeros.

„Visi turime daug darbo. Atsigavimą galima įvardinti keliais sluoksniais - kiek yra naujų kuriamų filmų, žanrų įvairovė, debiutuojantys režisieriai. Džiugina tai, kad režisieriai grįžtą ir yra tęstinumas“, – sako prodiuserė Marija Razgutė.

Kino pramonės kūrėjai tikisi, kad šie metai nebus prastesni už 2018-tuosius, kai buvo pasiektas visų laikų lietuviško kino žiūrimumo rekordas ir nacionalinis kinas teatruose sudarė 28 procentus.

Tai vienas aukščiausių rodiklių Europoje. Lietuviškų filmų premjeros užsienyje įvyksta tik festivaliuose.

„Jei mes kalbame apie komercinius sumanymus tai čia dažniausiai tik Lietuva yra, nes didžioji dalis visur filmų yra skirta vietiniai rinkai, nes kada žiūrime į žanrinį kiną tai susiduriame didžiųjų industrijų filmai skirti didžiajai rinkai, bet mes nematome daugybės žanrinio kino, kuris skirtas tik vietos rinkai – Vokietijos, Prancūzijos. Taigi visi filmai kuriami komerciniu pagrindu, kol kas skirti šalies rinkai, tačiau, nežiūrint to, mes galime surasti ir tam tikrų pasaulinių internetinių platformų, kur galima surasti vieną kitą lietuviško filmo pavadinimą tikrai. Tą galiu užtikrinti“, – Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.

Filmo biudžetas vidutiniškai siekia nuo pusės iki milijono eurų, istorinių filmų išlaidos - didesnės. Valstybė gali finansuoti iki 90 proc., jeigu filmas kuriamas tik lietuvių, jeigu jungtinis projektas - iki 60ties procentų, tačiau skiriama suma negali viršyti 750 tūkstančių eurų.

Žinios. Atsigauna Lietuvos kino pramonė: dar šįmet kino teatrus pasieks aštuonios premjeros
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.