Kultūra

2019.08.26 19:15

Audrius Stonys ir amžius sujungę „Laiko tiltai“: tai nusilenkimas mokytojams

Ką laikas atima ir ką jis suteikia? Į šio atsakymo paieškas žiūrovus kviečia režisierių Audriaus Stonio ir Kristine Briede filmas „Laiko tiltai“, didžiuosius Lietuvos ekranus pasiekęs rugpjūčio 23 d., minint Baltijos kelio 30-metį. Į simbolinį kelią kino ekrane susijungė didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino meistrų darbai.

Sugaudyti laiko gijas, supinti jas į praeitį su dabartimi sujungiantį audinį. Atpažinti ir perteikti iškilių Baltijos šalių kino kūrėjų – mokytojų užfiksuotus atminimo fragmentus. Apie laiką, įsipynusį kino juostoje, kalba bendras režisierių A. Stonio ir K. Briedės darbas.

A. Stonys LRT PLIUS laidoje „Kultūros diena“ sako, kad „Laiko tiltai“ jam – susitikimas su mokytojais: „Tai prisilietimas prie jų kūrybos iš labai arti, priėjimas prie vietų, kuriose jie filmavo. Galų gale, atėjęs į peizažą, gali matyti net tą vietą, kur buvo pastatytas kameros trikojis. Ir tada giliau supranti, kodėl buvo toks kūrėjų pasirinkimas, o ne kitoks. Nors tai vyko prieš 50 metų, tu įeini į kino vidų, pamatai viską kitaip. Man šis filmas yra nusilenkimas mokytojams, prisilietimas prie filmų, visuomet buvusių su manimi.“

Režisierius Arūnas Matelis teigia, kad dokumentinis kinas – gyvenimas po mirties: „Tai, ko nebelieka, kine tęsiasi ir tęsiasi.“

Įprastą pasakojimą filme keičia vaizdų galia. Faktus ir konkrečią informaciją – pajutimas. Laikinumo suvokimas, į kiną žvelgiant, kaip į amžiną gyvenimą galinčią suteikti materijos formą.

A. Stonys sako siūlantis filmą „Laiko tiltai“ žiūrėti atviromis akimis: „Siūlyčiau neieškoti informacijos, nes ji lengvai surandama. Kviesčiau pabandyti įsižiūrėti į stebuklingų kadrų grožį, pasimėgauti 35 mm juodai baltos juostos žavesiu, pasidžiaugti išsaugota akimirka.“

Plačiau – laidos įraše.

Kultūros diena. Roko maršai, „underground“ vakarėliai ir jaunų žmonių įsitraukimas į Baltijos kelią