Kultūra

2019.08.22 11:37

Nacionalinis Kauno dramos teatras pasitinka 100 sezoną: bus ypatingas

svarstys apie teatro prasmę
LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt2019.08.22 11:37

Naujasis Nacionalinio Kauno dramos teatro sezonas – svarbus įvykis miestiečiams. Premjerų, gastrolių, pamėgtų spektaklių ir aktorių laukia ne tik ištikimiausi teatro gerbėjai. Su seniausiu šalyje profesionaliuoju teatru išaugo kelios kauniečių kartos, o šis ruduo jiems bus ypatingas. Netrukus prasidės šimtasis Nacionalinio Kauno dramos teatro sezonas.

Deividas Rajunčius, Nacionalinio Kauno dramos teatro Vadybos skyriaus vadovas, sako, kad tai ne tik Kauno teatro, bet ir visos Lietuvos teatro apskritai šimtasis sezonas: „Tai ypatinga proga, apie kurią turėtume kalbėti ne tik Kaune, bet ir visoje šalyje, nacionaliniu mastu. Čia – mūsų visų teatrų šaknys.“

Net ir nepaprastai sunkiu Valstybei laikotarpiu – atkūrus Nepriklausomybę, vykstant kovoms – pradėtas kurti teatras.

Egidijus Stancikas, Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas, teigia, kad teatras buvo ypatingai svarbus valstybės kūrimosi pradžioje: „Pažvelkime į 1921-928 m. nuotraukas – koks elitas rinkosi į teatrą, koks nusiteikimas vyravo, kokios premjeros! Nacionalinė dramaturgija turėjo nepaprastą reikšmę.“

Kauno dramos teatro ištakos siekia 1920 m. gruodį. Tuomet Dramos vaidyklos parodytas Hermano Sudermano spektaklis „Joninės“, kurį režisavo Juozas Vaičkus. Tuometiniuose Kauno miesto teatro rūmuose, dabar čia įsikūręs muzikinis teatras, suvaidinta premjera žymėjo profesionalaus teatro gimimą Lietuvoje. Dramos vaidykla netrukus virto Valstybės dramos teatru, o ilgainiui įgavo Kauno dramos teatro pavidalą.

Anot E. Stanciko, grįžę iš Paryžiaus ir vakarų Europos, jaunieji inteligentai kadaise teatrą priėmė ne tik kaip laiko praleidimo būdą, bet ir vieną kertinių valstybės kūrimo instrumentų: „O vėliau – 1940 m., tada ir soviet okupacija, tremts į Sibirą ir pan. Kiek inteligentų išnaikinta…Pagalvokime, kaip reikėjo išlaviruoti ir vėl pažadinti pasitikėjimą laisve ir savo vertybėmis.“

E. Stancikas sako, kad sovietiniu laiku tokie režisieriai kaip Jonas Jurašas ar Jonas Vaitkus žadino laisvą mintį ir nepriklausomybės siekį: „Tai jie darė Ezopo kalba, ir visi tai gėrė kaip kokį laisvės gurkšnį. Teatras visada buvo labai svarbus, jis nepatogus valdymo mechanizmui, siekiančiam žmogų paversti masės dalimi.“

Kauno dramos teatras naująjį sezoną pradės jau rugsėjo 6 d. režisieriaus Gintaro Varno premjeriniu spektakliu „Sombras“. Simboliška, kad pagal Luidžio Pirandelio pjesę „Šeši personažai ieško autoriaus“ ir Federico Garcia Lorca nebaigtas pjeses sukurtas spektaklis žvelgia į vidinį teatro pasaulį, kalba apie jo stebuklą ir magiją, kviečia diskutuoti apie teatro vertę bei prasmę.

Plačiau – laidos įraše.