Kultūra

2019.08.13 23:08

Kodėl žemaičių kalba netapo visos Lietuvos kalba?

Margarita Alper, Jovita Gaižauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.08.13 23:08

LRT TELEVIZIJA tęsia pažintį su naujais UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinio registro dokumentais, kuriems liudijimai bus įteikti rugsėjo mėnesį. Šįkart – su keliose šalies institucijose saugomu 19 amžiaus „Neformaliosios lituanistinės mokyklos“ Kretingos bernardinų vienuolyne dokumentų rinkiniu, kurioje įtvirtinama žemaičių kalba.

19 amžiaus pirmojoje pusėje Kretingos bernardinų vienuolynas buvo kultūros centras, kurio idėjinis vadovas kunigas Jurgis Ambrozijus Pabrėža, kartu su mokiniais sukūrė lietuvių bendrinės kalbos projektą – neformaliąją lituanistinę mokyklą, kuri savo mastu neturėjo lygių Lietuvoje, nors jų idėjos niekada nebuvo įgyvendintos.

„Tai dokumentai, kurie buvo surašyti vienuolyne 19 a. pirmoje pusėje, tuo metu ten susibūrė intelektualų būrys, vadovaujamas J. A. Pabrėžos, jie sukūrė unikalų dalyką, kurio nebuvo iki to, ir nebuvo po to – unikali lituanistinė kalbos mokykla 1838 metais. Tai tam tikra kalbos mokykla, kuri, jei būtų susiklosčiusios kitaip aplinkybės, gal visa Lietuva būtų kalbėjusi žemaitiškai, nes jos projektas buvo bendrinė kalba žemaičių kalbos pagrindu“, – pasakoja Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėja Erika Kuliešienė.

UNESCO Pasaulio atminties sąrašui pateikta 134 dokumentų rinkinys, visi jie saugomi skirtingose šalies institucijose – Vrublevskių ir Universiteto bibliotekose, o didžioji dalis Kretingos Apreiškimo vienuolyno bibliotekoje, kur ir gyveno ir dirbo J. A. Pabrėža.

Neformalios lituanistinės mokyklos dokumentų kolekcijoje – pirmoji Lietuvos istorija žemaičių kalba, žemaičių gramatika, pamatinių 3000 žodžių, lenkų-žemaičių kalba žodynėlis, teologiniai mokymai, pamokslai.

„Simono Grosso rankraštyje matome, kad yra lietuviškų fragmentų, lietuvių žodynėlio fragmentų, jis yra įtrauktas į tą sąrašą. Taip pat įtraukti kiti S. Grosso rankraščiai, kuriuose yra lietuvių kalbos tobulinimo bandymų“, – sako Kretingos Apreiškimo vienuolyno bibliotekos darbuotoja Nijolė Raudytė.

Žinomi trys jo mokiniai ir pagalinimai, perėmę jo kalbos ir rašybos idėjas, kurių tekstai išliko tai – S. Grossas, Juozapas Butavičius ir Simfronijus Žabakevičius.

Pirmieji dokumentai į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“ įrašyti 2006 metais. Pirmuoju dokumentu tapo Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Nacionaliniame registre iš viso įrašyti 68 dokumentai: 35 iš jų pripažinti regioninės ir 33 – nacionalinės reikšmės dokumentais.

„Dokumento išryškinimas sraute, jo patekimas į registrą yra pripažinimas, kad jis svarbus regiono istorijai. Remiantis tuo galima kalbėti apie platesnius komunikacinius veiksmus tam, kad jie taptų žinomesni“, – pastebi nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ pirmininkas Rimvydas Laužikas.

UNESCO „Pasaulio atminties“ liudijimai naujiems objektams bus teikiami rugsėjo mėnesį.

Panorama. Medicinos pergalės: Lietuvoje – suvaldytas tymų protrūkis, pasaulyje – viltis kovoje su Ebola