Kultūra

2019.08.13 20:24

Liesti, uosti ir jausti: kaip Kauno architektūros perlus pažįsta neregiai?

pastebi tai, ką praleidžia matantieji
LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt2019.08.13 20:24

Ar išties užtenka kelių minučių, kad įvertintume žinomą pastatą? Ar užtenka jį pamatyti? O kas tuomet, kai negali to padaryti? Ekskursijos „(Ne)matoma architektūra“ sujungė jaunus architektus ir neregius bei silpnaregius pažinti, liesti, jausti ir net užuosti žinomiausius Kauno pastatus.

Architektė Rasa Chmieliauskaitė ir Kauno menininkų namai ėmėsi įgyvendinti projektą, kurį pavadino „(Ne)matoma architektūra“. Per jį neregiams ir silpnaregiams nevizualinėmis priemonėmis pristato Lietuvos architektūros raidą nuo gotikos ir postmodernizmo. Pažintis su architektūra – nelengvas išbandymas ne tik neregintiems, bet ir jauniems architektams, kurie turėjo pristatyti žinomiausius Kauno pastatus.

Architektė Rasa Chmieliauskaitė sako pastebėjusi, kad architektūra – pernelyg vizualiai priimama, todėl dažnai nepastebimi gilesni jos sluoksniai, pavyzdžiui, mintys ir idėjos: „Mums užtenka kelių sekundžių, kad nuteistume architektūrą. Taip pradėjau mąstyti, kaip žmonėms padėti pamatyti daugiau. Galiausiai atsirado neregių ir silpnaregių bendruomenė, kuri turėtų lygiavertiškai naudotis miestu, bet jie paprastai negali suvokti miesto, kaip mes – jie negali pamatyti pastato ir nuteisti jo tą pačią sekundę.“

Kauno menininkų namų atstovė Paulina Drėgvaitė teiga, kad projektas „(Ne)matoma architektūra“ – unikalus: „Vis daugiau kalbama apie Kauną, apie architektūros svarbą ir tai, kad žmonės turėtų apie ją žinoti vis daugiau. Tai labai vertinga.“

R. Chmieliauskaitės teigimu, architektai ekskursijų dalyviams padeda atsirinkti, kurios pastatų detalės yra įdomios ir svarbios. Tuomet aklieji dalijasi savo įspūdžiais ir išsako tai, ko paprastai galima ir nepastebėti.

Vienas ekskursijos dalyvių – Žygimantas – pasakoja, kad vaikštant po architektūros objektus labiausiai pasitelkiamas lytėjimas, bet ne tik: „Yra ir tai, ką gali išgirsti, tai kiekvieno pastato savita akustika. Taip pat svarbu kvapas – kiekviena patalpa turi savo kvapą, ypač senieji. Ten galima pajusti senovės dvelksmą.“

Iniciatyvos metu neregiai ir silpnaregiai kartu su architektais lanko penkis Kauno pastatus – Mykolo Žilinsko dailės galeriją, Pažaislio vienuolyną, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Retųjų ir senųjų spaudinių skyrių, Devintąjį fortą bei Perkūno namą. Iki rudens bus rengiamos ekskursijos, diskusijos ir kūrybinės dirbtuvės. Siekiama atsakyti į pagrindinį klausimą: kaip architektūrą pažinti gali nematantys ir ko nepastebi matantieji?

Kitas ekskurijos dalyvis Vytautas teigia, kad norisi kuo daugiau tapatintis su matančiais, gebėti kuo daugiau pasisemti vizualinės informacijos.

R. Chmieliauskaitė teigia, kad pakvietus matančiuosius užsimerkti ir pirmiausia aplinką patirti kitu būdu, daugumą ištinka lengva panika: „Nes regintys žmonės neturi patirties orientuojantis, elgiantis aplinkoje, kai jos nematai. Pirmiausia, žinoma, stengiamasi išvengti pavojų, bandoma nenugriūti, bet nepatiriamas estetinis malonumas, slypintis po architektūra.“

Idėjos „(Ne)matoma architektūra“ kūrybinių dirbtuvių metu bus sukurti modeliai, kuriuos pritaikys per edukacines priemones – leidinius.

Plačiau – laidos įraše.

Kultūros diena. „Šiaulių Monmartro respublika”: Bohemiškojo Paryžiaus rajono kūrybinė laisvė persikėlia į Šiaurės Lietuvą