Kultūra

2019.08.18 14:36

Karolis Klimka. Ramūnas Karbauskis ir moterys

Karolis Klimka, medijų kritikas 2019.08.18 14:36

Ankstesniame komentare kalbėjome apie susidvejinimo epidemiją Lietuvoje. Ji tęsiasi, todėl gal šiandien būtų aktualiau pakalbėti apie naujus sunkaus susidvejinimo atvejus, pvz., apie tai, kaip profesorius Vytautas Landsbergis neranda tinkamų žodžių apibūdinti vienam fantastiniam tautiniam herojui, kuris, nors ir herojus, kažkaip dar ir steigė žydų getus bei skirstė nusavintą žydų turtą.

Profesorius neišvengiamai susidvejino, nes norėjo užtarti to herojaus gynėjus – kurie mėgsta marširuoti su deglais ir šūkiu „Lietuva lietuviams“ – ir žydų bendruomenę paguosti. Išėjo kažkoks Landsbergis Juozaitis, profesorius plaukikas.

Bet šiandien skirsime dėmesio kitai aktualijai: Ramūnui Karbauskiui.

Yra Ramūnas Karbauskis, LR Seimo kultūros komiteto pirmininkas. Jis pasiskyrė save šio komiteto pirmininku, kad turėtų laisvo laiko savo reikalams.

Ir yra 3 moterys. Viena iš jų ne visai yra. Tai ta moteris, kurią Lietuva turėjo pasiūlyti į Europos Komisijos nares. Bet taip ir nepasiūlė, nes jos nėra. Antra moteris – naujoji Europos komisijos pirmininkė, Ursula von der Leyen, dažnai pristatoma kaip septynių vaikų motina. Ir trečia moteris – Agnė Širinskienė, kuri padeda R. Karbauskiui būti valdžia.

Iš R. Karbauskio pasisakymų aišku, kad jis iš principo nenori siūlyti moters, nes jaučiasi spaudžiamas ir varžomas. Jis nesijaučia oriai. Tuo metu prezidentas G. Nausėda, trumpai paspaudęs valstiečius dėl nesamos moters, atlyžo. Bet akimirką turėjome klasikinę situaciją, kai moteris tampa pretekstu dviem vyrams tarpusavyje pasimatuoti, kieno didesnis pajėgumas.

Taigi ta nematoma moteris, kurios neįmanoma pasiūlyti, nes jos nėra, yra galingas veiksnys Lietuvos ir žaliųjų valstiečių politikoje. Ji leidžia R. Karbauskiui ir žaliesiems valstiečiams pasijusti oriai, atgauti savigarbą, o tiksliau – tapti egzistuojančiais. Nes kas yra R. Karbauskis, jei ne pasipriešinimas neegzistuojančios moters spaudimui?

Šia prasme ta neegzistuojanti moteris, kurios neįmanoma pasiūlyti, yra realesnė už patį R. Karbauskį, kuris be jos negalėtų patvirtinti savo egzistavimo. Ji taip pat realesnė ir už A. Širinskienę, kuri tik palaiko Karbauskį ir funkcionuoja kaip įnagis, protezas, padedantis R. Karbauskiui neiškristi iš valdžios. Ji jam padeda atsispirti nematomam spaudimui.

Sunku pasakyti, ar R. Karbauskis turi įsitikinimų. Gal priremtas prie sienos – arba lovos – jis išpažintų savo įsitikinimus, gal net pažiūras. Bet greičiausiai, iš visko sprendžiant, jis jų neturi. Tačiau šiuo atveju, žvelgiant į jį kaip į žaliųjų valstiečių veidą, akivaizdu, kad EK pirmininkė jo akyse įkūnija visas tas nepriimtinas Briuselio vertybes, prakeiktą genderizmą, tolerastiją ir t. t. ir pan.

Gali būti, kad deklaruojamos R. Karbauskio politinės pažiūros netgi panašios į EK pirmininkės, kuri yra krikščionė liaudininkė. Tačiau vis tiek nemanau, kad ji sutiktų savo septyniems vaikams taikyti „proporcingas“ fizines bausmes, kaip rekomenduoja žalieji valstiečiai (drauge su konservatoriais, tautininkais ir respublikonais).

Gal žalieji valstiečiai ir ne tokie baisūs kaip, pvz., Lenkijos valdančioji partija PiS. O gal tiesiog mūsiškiai dar nepasiekė tokio nuoširdumo lygio. Tačiau tikriausiai pastebėjote, kad R. Karbauskis ir jo partija puoselėja savotišką orumo ir tautinės savigarbos sampratą, kurios niekada tiesiai neišsako, nes drovisi, – bet ją galima rekonstruoti iš jų darbų.

Jie mano, kad tautos orumas – tai gauti eurus iš ES pasiliekant teisę niekinti demokratijos vertybes ir žmogaus teises. Jie nekenčia laisvų moterų.

Jau minėjau valstiečių fetišą bausti vaikus. Taip pat, atrodo, juos jaudina abortų, žolės, alkoholio ir sekso tematika. Na, o genderizmas, aišku, yra didžiausias fetišas, nes sukelia žaliesiems valstiečiams įvairiausių orgiastinių vaizdinių.

Nežinau, kiek R. Karbauskis prisidėjo prie Lietuvos kultūros politikos strategijos, bet ten yra įdomi vieta apie Gedimino kalną – cituoju iš Lietuvos kultūros politikos strategijos: „Laikas parodė, kad XX a. pabaigoje atliktų Gedimino kalno tvarkymo ir šlaitų sutvirtinimo darbų nepakako, kad būtų užtikrintas ilgalaikis kalno stabilumas.... Šio projekto parengimui ir jo realizavimui turėtų būti skiriamas išskirtinis valstybės dėmesys, konsoliduojant šiam tikslui įvairių valstybinių institucijų ir mokslininkų pajėgas bei skiriant tam reikalingą finansavimą. ... Gedimino kalno būklė 2030 m. nebekels didesnių rūpesčių valstybei ir nuogąstavimų visuomenei“.

Kaip sutvirtinti valstybingumo simbolius? Iškirsti medžius, po to plauti pinigus mažiausiai 10 metų!

Čia beveik automatiškai kyla asociacija su R. Gavelio vaizdiniu, kad Gedimino pilis yra falas, galios simbolis. (Beje, simboliška, kad fantastiškojo herojaus Vėtros šalininkai buvo užtempę ant nuskusto Gedimino kalno transparantą su jo portretu. Tai gražiai demonstruoja heroiškojo vyriškumo krizę, susvyravusį autoritetą.)

Grižtu prie citatos: čia iš esmės nusakyta, ką daro žalieji valstiečiai –jie įsisavina lėšas, pvz., medžiams kirsti, tam, kad po to dar 10 metų būtų plaunami pinigai iškirtimo pasekmėms likviduoti. Čia irgi kalbama apie susidvejinimą: pinigai naudojami, įsisavinami ir demokratijos ekosistemai naikinti, ir „Lietuvai vystyti“.

Valstiečiai, kaip ir konservatoriai, nekenčia ES ir sykiu prieraišiai ją myli, aišku, dėl pinigų. Konservatoriai, manau, daug pavojingesni nei valstiečiai dėl tiesioginių sąsajų su neonacionalistais. Tačiau ir tie, ir tie jau moka inkorporuoti, viduje, savo konkurento ar net priešo politinį lavoną.

Karbauskyje tūno mažytis Landsbergis, o Landsbergiai nestokoja valstietiškų bruožų, pvz., sentimentų embrionams, ypač užšaldytiems.

Nenuostabu, kad pastaruoju metu tiek daug ir taip fetišistiškai šnekama apie „strateginį portfelį“. Baisiausias košmaras ir pozicijai, ir opozicijai, ir net prezidentui – gauti ne vyrišką portfelį, o moterišką (ne strateginį) rankinuką, pvz., socialinių reikalų arba... lyčių lygybės.

Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras skambėjo LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“.