Kultūra

2019.08.12 16:16

Naujas Kristinos Sabaliauskaitės šedevras: 10 metų darbo ir dėmesys istorijos nutildytai moteriai

pabrėžia ypatingą kūrinio struktūrą ir sąsajas su Lietuva
LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“2019.08.12 16:16

„Man įdomu suteikti balsą istorijos nutildytiems žmonėms, ar tai bebūtų smulkieji miestelėnai, ar vaikai, ar moterys. Šiuo atveju, knyga „Petro imperatorė“ – balso suteikimas moteriai, tai jos istorija, kaip opozicija vyro istorijai“, – LRT TELEVIZIJAI sako populiarių knygų autorė Kristina Sabaliauskaitė, pristatanti naują istorinį romaną „ Petro imperatorė“.

Mintys apie naują istorinį romaną „Petro imperatorė“ kilo seniai, dar rašant antrąją „Silva rerum“ dalį, LRT TELEVIZIJOJE sako rašytoja Kristina Sabaliauskaitė.

„Ši mintis kilo dar prieš dešimt metų, nes, kurdama „Silva rerum“, užsikabinau už fakto, kad Petro I žmona buvo lietuvė, gimusi Žiemgaloje, tuometinėje LDK vasalinės įtakos žemėje. Akivaizdu, moteris buvo kilusi iš lietuvių bajorų tėvų, visi su kilmingomis pavardėmis. Taigi ta istorija mane nuvedė į gilesnius tyrinėjimus ir galiausiai supratau, kad tai taip įdomu, jog reikia papasakoti“, – romano ištakas prisimena rašytoja.

Istorija apie Petro I imperatorę, kaip pasakoja K. Sabaliauskaitė, tiksliai atkartota, bet kartu labai mįslinga: „Visi personažai knygoje – realūs istoriniai asmenys su baigtinėmis biografijomis, todėl prifantazuoti daug tu ir negali. Tačiau kita vertus, šaltinių ir pasakojimų apie to meto įvykius yra tiek daug, kad kartais vienas nutikimas turi penkias amžininkų versijas. Vienaip rašo diplomatas užsienyje, kitaip – rusų dvariškis, dar kitaip – pats herojus savo laiškuose.“

Anot K. Sabaliauskaitės, romane atvaizduojama istorija menkai žinoma, nors turi daug sąsajų su Lietuva. „Daug įvykių nutikę Vilniuje, Kaune, Merkinėje, LDK teritorijoje, Lenkijoje. Taigi istorija labai susijusi su mumis. Kad ir kaip bebūtų, Petras I Šiaurės kare buvo Abiejų tautų respublikos sąjungininkas. Tik vėliau čia įvestą savo kariuomenę jis pamiršo išsivesti“, – teigia rašytoja.

K. Sabaliauskaitė pasakoja tai, ką galėjo pastebėti ir jos gerbėjai, knygų skaitytojai. Autorei įdomu panirti į mikroistorijas, likusias už didžiosios, vadovėlinės istorijos akiračio: „Man įdomu suteikti balsą istorijos nutildytiems žmonėms, ar tai bebūtų smulkieji miestelėnai, ar vaikai, ar moterys. Šiuo atveju, knyga „Petro imperatorė“ – balso suteikimas moteriai, tai jos istorija, kaip opozicija vyro istorijai.“

Šios, kaip ir kitų autorės knygų, atsiradimas pareikalavo ilgo proceso ir pastangų. K. Sabaliauskaitė pasakoja, kad dar prieš rašant knygą reikia išsityrinėti istorinę ir šiuolaikinę medžiagą, kurios – apstu. „Iš pradžių brandini idėją, vėliau skaitai laiškus, šaltinius ir tai, ką parašę šiuolaikiniai mokslininkai. Kas mane labiausiai nustebino dirbant ties knyga ir skaitant šaltinius – moterų likimai, kurie buvo laužomi. Moterys anais laikais teturėjo tiek laisvės, kiek galėjo pačios nagais išsikovoti“, – teigia autorė.

K. Sabaliauskaitė akcentuoja, kad istorinis romanas „Petro imperatorė“ tikrai nėra milžiniško populiarumo sulaukusių knygų „Silva rerum“ tęsinys: „Ši knyga kitokia, parašyta pirmuoju asmeniu. Joje daug kitokių sintaksinių struktūrų, be to, ji parašyta realiuoju laiku – 24 skyriai atitiks paskutines 24 imperatorės gyvenimo valandas. Be to, jei imtume ir balsu skaitytume knygą, tai vienas skyrius truktų taip pat vieną valandą.“

Plačiau – laidos įraše.

Kristina Sabaliauskaitė apie naująjį istorinį romaną „Petro imperatorė“: norėjau suteikti balsą istorijos nutildytai moteriai