Kultūra

2019.08.08 22:43

Vrublevskių bibliotekoje rasta retenybė, kuri svarbi net kelioms valstybėms

Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.08.08 22:43

LRT TELEVIZIJA kviečia susipažinti su UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinio registro dokumentais, kuriems liudijimai bus įteikti rugsėjo mėnesį. Vienas iš tokių dokumentų – Vrublevskių bibliotekoje saugomas vienintelis pasaulyje pilnai išlikusęs leidinys „Amžinosios šlovės kapitolijus“. Tai pagiriamasis raštas, skirtas Ukrainos istorinei asmenybei Ivanui Mazepai.

„Amžinosios šlovės kapitolijus“ – proginis kūrinys, panegirika, išaukštinanti 1690 metais į Kijevą įžengusį Kairiakrantės Ukrainos Zaporožės kazokų kariuomenės etmoną Ivaną Mazepą. Pasak Vrublevskių bibliotekos, kur saugomas šis leidinys, Retų spaudinių bibliografės Violetos Radvilienės, apie šį leidinį sužinota palyginus neseniai, pildant elektroninį katalogą, o pradėjus gilintis paaiškėjo, kad tai bibliografinė retenybė.

„Mūsų egzempliorius unikalaus tuo, kad daugiau tokio sveiko išlikusio pasaulyje nėra. Galbūt kokiems nors vakarų žmonėms keltų kokią šypseną toks kuklus 17 a. pabaigos veikalėlis, darbelis, nes jų literatūros kūrėjų sąrašai dideli, tačiau mums ir ukrainiečiams svarbu kiekvienas šių laikų dokumentas“, – sako V. Radvilienė.

Pasak V. Radvilienės, dabar I. Mazepa ukrainiečiams yra tapęs valstybingumo kūrėju, taip pat mecenatu, fundavusiu kulto objektus ir ne vieną mokslo įstaigą. Tačiau iki nepriklausomos Ukrainos atkūrimo 20 amžiaus pabaigoje dėl priešiškumo Rusijos carų politikai, I. Mazepos vardas buvo niekinamas ir juodinamas.

„I. Mazepa norėdamas sukurti savarankišką valstybę ieškojo sąjungininkų. Jis gerai pažinojo Lenkijos karaliaus dvarą, tiek ir Rusijos caro aplinką ir vienu metu jis buvo Petro I labai gerbiamas asmuo. Kai I. Mazepa sudarė sąjunga su Karoliu XII švedų karaliumi ir ėjo kariauti prieš Petrą I ir pralaimėjo prie Poltavos, tai Petras I negalėjo jam atleisti išdavystės. I. Mazepa buvo prakeiktas, atskirtas nuo bažnyčios, buvo draudžiamas minėti net jo vardas“, – pasakoja bibliografė.

Todėl visi tie, kurie iki tol I. Mazepą gyrė, puolė jį smerkti, buvo įsakyta naikinti knygas apie I. Mazepą. Kai kurios buvo sunaikintos iš kai kurių plėšiami antraštiniai lapai ir taip neliko knygų.

„Knyga parašyta lotynų kalba, taigi, galima palyginti su to paties laiko Vilniaus universiteto auklėtinių kūrybą, parašyta pagal barokinio meno taisykles. Tiek pagyrų, liaupsių ir vingrybių, tai atskleidžia, ko buvo mokomi studentai“, – teigia V. Radvilienė.

Knyga į Vrublevskių bibliotekos inventorines knygas įrašyta 1985-aisiais. Antraštinio lapo viršuje įrašytos trys didžiosios raidės M P P, liudijančios leidinio priklausomybę Mykolui Pelkai Polinskiui – Vilniaus universiteto profesoriui. O 20 amžiaus pradžioje šį spaudinį įsigijo šios bibliotekos fundatorius Tadas Vrublevskis.

Panorama. Lietus „nuplovė“ Lietuvą, tačiau visur skirtingai: Raseiniuose tik palynojo, o Kėdainiuose kvadratiniam metrui atiteko net 4 kibirai