Norintys prisižiūrėti tobulai gražių asmenukių tegul renkasi „Instagramą“. O ieškantiems ne tik estetiškų, bet ir tikrų, susimąstyti priversiančių vaizdų – MO muziejuje jau atverta mažoji paroda „Mūsų asmenukė“ (Our selfie). Jos kuratotė Francesca Ferrarini džiaugiasi, kad parodos eksponatų autoriai kilę iš visiškai skirtingų pasaulio kraštų, bet visus iki vieno kūrinius jungia pati svarbiausia – žmogiškumo tema.
„Selfis“ arba, kaip rekomenduoja sakyti lietuvių kalbos entuziastai, „asmenukė“ – įprastas reiškinys šiandienos žmogui, iš kurio rankų jau sunkiai dingsta išmanusis telefonas. Regis, asmenukėmis gražiausius gyvenimo momentus (tikrus ar suvaidintus) įamžina visi, kas tik gali.
Nenuostabu, kad nuo šios, kone kasdien girdimos sąvokos, prasideda ir naujoji mažoji paroda MO muziejuje, kurioje – užsienio ir lietuvių menininkų kūriniai iš „Lewben Art Foundation“ ir MO muziejaus kolekcijų.
Papasakoti apie parodos idėją, kūrinius vienijančią temą ir jau dešimtmetį trunkantį romaną su Lietuva LRT.lt papasakojo „Lewben Art Foundation“ ir parodos „Mūsų asmenukė“ (Our Selfie) kuratorė Francesca Ferrarini.
Darbas su kolekcijomis – šokis tarp entuziazmo ir ramybės
F. Ferrarini Lietuvoje – dažnas svečias, o savo kolegas iš „Lewben Art Foundation“ vadina antrąja šeima. Parodų kuratorė gimė ir užaugo Veronoje, senąja kultūra ir romantine istorija apie Romeo ir Džuljetą persmelktu miestu šiaurės Italijoje.
Šiuo metu gyvenanti Londone ir aktyviai keliaujanti po pasaulį, F. Ferrarini pasakoja visuomet jautusi trauką menui. Architektūros studijos Milane italę atvedė prie pažinčių su meno kolekcininkais, gilesniu meno kūrinių pažinimu, o galiausiai – darbu kuruojant parodas, kas džiugina iki šiol.
F. Ferrarini pasakoja, kad darbas su kolekcininkais išmokė ją be galo daug, iš kurių svarbiausias dalykas – entuziazmas, kalbant apie meną, ir sugebėjimas tuo pačiu metu išlaikyti ramų protą.
„Man pasisekė, nes nuo pat pradžių dirbu su patyrusiais kolekcininkais, kurių turimos vertybės siekia 1950–1960 m., taigi tai reikšmingi ir svarbūs meno kūriniai. Tokią kolekciją turi ir Butkai, kurių muziejuje atidarome parodą „Mūsų asmenukė“. Dar kalbant apie darbą, savo misiją galiu nusakyti kaip nuolatinį stebėjimą, kas vyksta meno pasaulyje, ir fiksavimą to, kas įdomu, svarbu, kas susiję su išskirtiniais menininkais“, – pasakoja F. Ferrarini.
Paklausta, ar pati kolekcionuoja meno kūrinius, parodos kuratorė teigia, kad tai nelengva: „Kolekcionuoju šiek tiek – tai, ką sugebu įsigyti. Tai labai brangus hobis, nebent turi daugybę draugų menininkų, galinčių tau padovanoti vieną ar kitą kūrinį. Tačiau dirbdama su kolekcininkais stengiuosi taip, tarsi viską daryčiau dėl savęs.“
F. Ferrarini, kalbėdama apie šiuolaikinį meną, neaplenkia ir senųjų mokyklų svarbos. „Svarbu suprasti senųjų meistrų darbus, idėjas, palikimą, technikas... Meno mylėtojams, tokiems kaip aš, labai reikia išmanyti meno istoriją, nes tik taip suprasi, kas vyksta dabar, perprasi šiandienos meno pasaulio mechanizmus. Prieš kelis šimtus ir daugiau metų meno tikslas buvo reprezentuoti galią, Bažnyčios svarbą, vėliau – vaizduoti turtinguosius ir pan.“, – LRT.lt tvirtina pašnekovė.
Šiuolaikinis menas, nors dažnai atkartoja visuotinius ir nesenstančius dėsnius, yra kitoks, teigia F. Ferrarini: „Šiuolaikinio meno problematika yra tai, kad privalai pamiršti tai, kas yra prieš tavo akis. Turi plėsti savo matymo būdą ir stengtis įžvelgti gerokai daugiau.“
Gražus pasaulis be problemų? Tik „Instagram“
Paklausta apie naująją „Lewben Art Foundation“ ir MO muziejaus mažąją parodą „Mūsų asmenukė“, šios kuratorė F. Ferrarini teigia, kad pagrindinę idėją suprasti nesunku, ją sufleruoja jau pats pavadinimas.
„Asmenukė – dažnas žodis šiandienėje mūsų kalboje, nes mes daug ir dažnai fotografuojamės. Aš tai susiejau su autoportetais ir portretais, kurių gausu ir „Lewben Art Foundation“ kolekcijoje. Tuomet pamaniau, kad įdomu būtų parodyti, kaip menininkai vaizduoja žmogų, kaip jį atskleidžia kūriniuose“, – sako F. Ferrarini.
Pasak parodos kuratorės, atėjusieji pažvelgti į „Mūsų asmenukę“ galės išvysti labai skirtingų kūrėjų iš įvairių pasaulio kraštų darbus po vienu stogu: „Šių kūrinių autoriai skiriasi vienas nuo kito geografiškai – matome menininkus iš Brazilijos, Prancūzijos ar Lietuvos. Tačiau būtent geografija ir yra didžiausias skirtumas, nes visi darbai, kad ir kokie įvairūs būtų, kalba apie mums visiems būdingas žmogiškas patirtis.“
F. Ferrarini pabrėžia, kad kiekvienas kūrinys parodoje „Mūsų asmenukė“ – tarsi maža žinutė, kurią perskaityti gali visi atėjusieji.
„Žinoma, kaip visuomet, vieni kūriniai paliečia labiau, kiti mažiau. Norisi atkreipti dėmesį, kad kai kurie parodoje regimi darbai yra tiesiog labai žaismingi, netikėti, kaip kad užrašas iš neoninių šviesų. Tai nėra tradicinis portretas, bet šaukte šaukia savo žinią apie kiekvieną iš mūsų. Dalyje darbų galima įžvelgti socialinių poteksčių, tik reikia pažiūrėti, praplėsti savo ribas“, – tarsi pataria kuratorė.
Menas, pabrėžia F. Ferrarini, neturi būti gražus. Daug svarbiau, kai menininkai savo darbais sugeba atkreipti dėmesį į pasaulyje vykstančius reiškinius: „Asmenukės socialiniame tinkle „Instagram“ visuomet gražios, visuomet parodo geriausias mūsų puses, nors už to dažnai slypi problemos. O menas – ne „Instagram“, todėl labai gerai, jei jis verčia mus susimąstyti.“
Mažosios parodos pristatymas su kuratore Francesca Ferrarini – rugpjūčio 8 d. 19:00.
Parodoje eksponuojami užsienio menininkų Maxwell Alexandre, Tschabalala Self, Damir Očko, Nico Vascellari, Patrizio di Massimo, Paulo Nazareth, Neil Beloufa, Buhlebezwe Siwani, Simon Denny, Thomas Houseago kūriniai iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos bei lietuvių menininkų Eglės Budvytytės, Violetos Bubelytės ir Gintaro Znamierowski darbai iš MO muziejaus kolekcijos.
