Kultūra

2019.08.05 15:54

Latvijos legendai pakako vienos gatvės: visi šalies įvykiai joje – kaip ant delno

LRT.lt2019.08.05 15:54

Rugpjūčio 23 dieną Lietuvos kino teatruose „Studio Nominum“ (prodiuseriai Arūnas Matelis ir Algimantė Matelienė) pristatys naujausią režisierių Audriaus Stonio bei Kristynės Briedės filmą „Laiko tiltai“. Jis pasakoja apie Baltijos šalių dokumentalistų kūrybą, praeinantį, bet kino juostose išsaugotą laiką. Vienas iš aštuonių filmo herojų – latvių režisierius Ivaras Seleckis.

„Stebimoji dokumentika yra mūsų žanras. Mes paskiriame savo laiką tyrinėjimams. Iš esmės, kuriame poemą. Visi įvykiai yra vienodai svarbūs. Filmuojantysis turi įsijausti į žmogaus, kurį filmuoja, dvasinę būklę. Mes gyvename kartu su kamera. Kamera ir laiku. Mes žiūrime iš arti“, – sako I. Seleckis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tai vienas žinomiausių Latvijos dokumentinių filmų režisierių ir Baltijos poetinės dokumentikos tradicijos atstovas. Jo, kaip filmų kūrėjo, karjera prasidėjo 1958 metais Rygos filmų studijoje. Joje jis dirbo kaip operatoriaus asistentas. I. Seleckis mokėsi Sąjunginiame kinematografijos institute (VGIK), baigė kino operatoriaus specialybę ir po poros metų režisavo savo pirmąjį filmą.

Didelė I. Seleckio filmografijos dalis jau yra tapusi Latvijos kino istorijos kanono dalimi. Vienas svarbiausių kūrinių – trilogija iš Skersosios gatvės, esančios Rygoje: „Skersgatvis“ (1988), „Nauji laikai Skersgatvyje“ (1999), Kapitalizmas Skersgatvyje“ (2012).

Pirmasis filmas „Skersgatvis“ laimėjo tris svarbiausius tarptautinius dokumentinio kino apdovanojimus: Europos kino akademijos „Feliksą“, Amsterdamo dokumentinių filmo festivalio Jorio Ivenso apdovanojimą bei Yamagatos dokumentinių filmų festivalio Roberto J. Flaherty apdovanojimą.

Savo filmuose I. Seleckis dažniausiai stebi paprastų Latvijos gyventojų kasdienybę. Režisierius fiksavo 800 metrų ilgio gatvę, kurioje susiduria visų socialinių sluoksnių žmonių gyvenimai. Filme ši gatvė tapo tarsi visos Latvijos visuomenės mažu modeliu. Tačiau režisieriaus žvilgsnis – ne kritiškas, o kupinas empatijos.

Vėliau režisierius sukūrė dar du filmus, kuriuose stebima ta pati gatvė. Bėgant laikui skersgatvio gyvenimas nuolat keitėsi, kaip keitėsi ir filmo herojai. Trilogija tapo Latvijos istorijos liudijimu, kuriame žiūrovas gali pajusti šalies politinius, ideologinius ir ekonominius pokyčius.

„Kadras turi parodyti tai, kas negali būti pasakyta. Kadras taip pat yra tekstas. Tiesiog, jį žmogus įsisavina per akis, o ne klausydamas. Vizualinė kadro galia turi būti tokia, kad kalbėti tiesiog nereikėtų“, – teigia filmų kūrėjas I. Seleckis.

Tuo pačiu režisierius priduria: „Tačiau! Jei kažkas kalba – visiškai nesvarbu, ar tas žmogus sėdi, stovi ar eina. Jei kažkas turi ką pasakyti, ir tai pasako, tuomet tai yra pats svarbiausias dalykas.“

Net perkopęs aštuntąją dešimtį I. Seleckis vis dar aktyviai kuria. 2018 metais jo filmas „Tęsinys“ buvo išrinktas atstovauti Latvijai siekiant „Oskaro“ apdovanojimo užsienio kalbos kategorijoje.

Filmas kino teatruose pasirodys rugpjūčio 23 dieną.