Kultūra

2019.08.04 18:08

Libertas Klimka. Kai ežerai debesimis skrisdavo

Libertas Klimka,etnologas2019.08.04 18:08

Šių metų vasara labai lepina šiluma; tačiau mūsų padangę aptraukdavo ir ciklonų atgenami iš vakarų debesys. Kokių tik jų nebūta: ir grėsmingų, pritvinkusių vandens bei žaibų, ir baltų kamuolinių, gražiausių formų. O kartais prapliupdavo liūtis ar net ledų krūša. Lūždavo medžiai, patvindavo gatvės... Tada ir prisimenamos tautosakos sakmės apie skraidančius ežerus.

Štai viena tokia apie Dviragio ežerą: „Seniai, labai seniai Salų apylinkę buvo užgulę tamsūs, perkūningi debesys. Dieną ir naktį žaibavę, bet lietus nelijęs. Žmonės meldėsi, Dievų prašė, bet buvo veltui. Kartą senelis elgeta pasakęs, kad tas debesis tol būsiąs, iki kas atspėsiąs jo vardą, - tada ežeras nusileisiąs žemėn. Visokių vardų žmonės davę dangaus ežerui, bet neatspėję. Kur dabar ežeras liūliuoja, kitą kartą buvusios didelės pievos. Ten piemuo ganęs galvijus. Vienas didžiulis jautis ėmęs bėgti į vasarojų. Piemuo ištaręs: „Kur eini, Dviragi?“ Ir tada su didžiausiu triukšmu ežeras nusileidęs į tas pievas; jas užliejęs, paskandinęs bandą. Tą ežero šaką, giliai įsiterpusią į Taraldžių laukus, ir vadina Dviragiu, o kitą ežero dalį vadina Ilgaragiu arba tiesiog Ilgiu“. Ši sakmė – apie unikalią Lietuvos vietovę, – Rokiškio rajono Salų gyvenvietė išties yra įsikūrusi 73 ha saloje tarp Dviragio ir Ilgio ežerų; iš jos du pylimai veda į sausumą. Kitados čia buvo kunigaikščių Radvilų valdos – dvaras su didžiuliu parku. XIX a. salą įsigijo grafai Marikoniai, pasistatydino čia puikius klasicistinius rūmus ir medinę bažnytėlę, jai nupirko varpus, kurių gausmas sklinda toli virš vandenų. Vietovės žavesį vertina akademinis jaunimas, Salose rengiamos vasaros lituanistinių studijų stovyklas.

Apie dangumi keliauvusius ežerus, kol kas atsitiktinai ištardavo jų tikrąjį vardą, yra ir daugiau padavimų. Taip atsiradęs Žirnajų ežeras netoli Ukmergės, Dubinys Kupiškio rajone, Praviršulis prie Šiluvos, Bitinėlis netoli Šiaulių, Krokų lanka Nemuno deltoje, Dzūkijos marios Dusia, gintaringasis Žemaitijos Lūkstas, ir Vištytis, kurį dalijamės su Rusija. Netgi žuvys, pasakojama, krisdavusios iš debesų… O štai prie Stakliškių miestelio drėgna pieva palikusi po to, kai iš tos vietos ežeras išskridęs; sako, nusileido netoli Alovės, pašauktas Juodžio vardu.

Padavimų gausa kalba apie žmonių norą suprantamai pasiaiškinti prosenoviškų vardų kilmę. Kad ir tokia sakmė apie nedidelį Kaušelio ežerėlį Aukštaitijoje: „Vieną kartą velnias matavo Dirdų ir Čičirio ežerus – kuris jų didesnis. Išmatavo ir pamatė, kad Čičirio ežere yra daugiau vandens. Tada velnias pasėmė kaušą vandens iš jo ir nešė į Dirdų ežerą. Benešant vandenį, užgiedojo gaidys, išpuolė iš rankų kaušelis. Taip atsirado ežerėlis, kurį ir šiandien Kaušeliu vadina”.

Tautos istorinėje atmintyje vandenvardžiai yra labai patvarūs, mena gilią senovę, ne vienas yra atėję netgi iš prokalbės. Kas žino, gal tuose padavimuose esama ir tiesos, gal tai pasakojimų aidai apie kitados kraštą ištikusias stichines nelaimes, polaidžius ar potvynius? Šiuo požiūriu įdomus padavimas apie Amalviškių ežerą (Marijampolės r.): „Kartą velniai norėjo per tą ežerą padaryti tiltą, nes rengė vestuves ir norėjo per tą tiltą važiuoti. Kelias naktis jie tempė nešė akmenis iš visų laukų ir skandino į ežerą. Vienam velniui benešant akmenį, užgiedojo gaidys. Jis metė tą akmenį ant žemės ir pats puolė ant jo. Ir dabar dar yra tas akmuo, o ant akmens – velnio ženklas“. Panašiai nutikę ir prie Daugų. Neabejotinai čia pasakojama apie kūlgrindas – slaptus karinius takus, neramiais laikais įrenginėtus prie piliakalnių.

Išgirdę ar perskaitę sakmę, padavimą dažniausiai nusišypsome – koks naivus pasaulio reiškinių aiškinimas! Bet pripažinkime, juk tų paminėtų ežerų pavadinimai nušvinta naujomis ir netikėtomis spalvomis. Šimtų lūpų nugludinti, jie grakštūs ir vaizdingi; praveriantys mūsų tolimų protėvių mitinio pasaulio kertelę… Tautosaka stiprina jausminius ryšius su tėviškės gamta.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt