Kultūra

2019.08.02 22:24

Prisikėlimas ir grįžimas į didžiuosius ekranus: restauruojamas lietuviško kino paveldas

vieno filmo atkūrimas kainuoja 10–25 tūkst. eurų
LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt2019.08.02 22:24

Keliuose Lietuvos miestuose jau pristatomi du restauruoti lietuvių kino klasikos filmai – Vytauto Mikalausko „Žydrasis horizontas“ ir Gyčio Lukšo „Vasara baigiasi rudenį“. Šie filmai – dar tik nedidelė dalis jau restauruoto lietuviško kino paveldo, į kurį užsibrėžta investuoti prioritetine tvarka. Kaip vyksta kino juostų skaitmeninimas ir jų restauravimas?

Juosta peržiūrima – ar nėra įtrūkių, jei reikia, suklijuojama, nuvalomos dulkės ir surašomi techniniai duomenys. Tai – tik pirmieji žingsniai, būtini Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA) ruošiant skaitmeninti kino filmo juostą ir perduoti ją restauruoti.

LCVA dokumentų techninės priežiūros skyriaus vedėja Jolė Stimbirytė sako, kad saugomų juostų yra daugiau nei 60 tūkst. „Turime parengti juostą, kad jos būklė leistų atlikti skaitmeninimą. Žinoma, nuo fizinės juostos būklės priklauso ir filmo garsas, ir vaizdas“, – pasakoja J. Stimbirytė.

Vaizdo juostos skaitmeninimas, priešingai nei garso, užtrunka kelis kartus ilgiau, nei jos reali trukmė. Kiekviena kino juostos sekundė turi 24 kadrus, kurių kiekvienas nuskenuojamas trimis RGB spalvomis – raudona, žalia ir mėlyna.

Gauti vaizdai sujungiami į vieną spalvotą kadrą ir perkeliami į kompiuterio ekraną. Vos 10 kino filmo minučių turi 14 400 tokių kadrų. Taigi vidutinės trukmės filmas – daugiau nei 1 100 000.

Kai juosta suskaitmeninama, prasideda restauravimo procesas. Ne tik pašalinami įbrėžimai, per laiką atsiradusios šiukšlės, bet ir, svarbiausia, atkuriamos spalvos.

Kino filmų restauratorius Jonas Zagorskas sako, kad labai svarbus etapas – spalvų suvedimas, kad viskas taptų panašu į kino juostą: „Mes dažnai kviečiame to kino filmo operatorius, jeigu jie dar gybi, kad dirbtų kartu su mumis, pasižiūrėtų, kaip viskas atrodo.“

Lietuvos kino centro iniciatyva atrinktų restauruoti kino juostų sąraše net 65. Per penkerius metus įsigyta jau beveik pusė pirminių kino juostų kopijų iš vieno didžiausių pasaulyje Maskvos archyvo. Visiškai restauruota trylika juostų, dar dvi – Arūno Žebriūno „Riešutų duona“ ir „Paskutinė atostogų diena“, bus baigtos jau šį mėnesį.

Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas tvirtina, kad pagrindinė misija – dirbti su vaidybiniu kinu. „LKC šiuo metu administruoja šių filmų teises. Visas šis restauravimo procesas priklauso nuo kiekvieno filmo apimties ir kokybės, gali trukti 3–4 mėnesius ir kainuoti nuo 10 iki 25 tūkst. eurų“, – pasakoja R. Kvietkauskas.

Plačiau – laidos įraše.

Kultūros diena. Kino restauravimas: kaip atgaivinamos kino juostos šiandien?