Kultūra

2019.08.06 21:15

Londone kurianti lietuvių menininkė Indrė Šerpytytė: prisiminimai apsaugos mus nuo klaidų

Anelė Dvilinskaitė, „Kultūros barai“2019.08.06 21:15

Indrė Šerpytytė-Roberts, paklausta, kaip apibūdintų savo estetiką, sako nuo minimalizmo akimirksniu peršokanti prie maksimalizmo. Šiuos jos žodžius savaip patvirtina ir naujausia paroda „Iš. Tarp. Į“ (From. Between. To), eksponuojama „Vartų“ galerijoje. Tačiau šįkart šuolis, atrodytų, atvirkštinis.

Lietuvių žurnalas Londonietė prieš keletą metų darytame interviu su Šerpytyte pavadino ją net lietuviškuoju George`u Orwellu, atseit dailininkė baugina žmones, ieškodama politinės ir istorinės tiesos, gilindamasi į praeities traumas, praradimus, konfliktus ir žmonių kančias: „Ar nepasijutote maža ir bejėgė, ėmusis šitokių plačių temų?“

Į šį klausimą Indrė atsakė taip: „Nenoriu pamokslauti arba rodyti savo politinių pažiūrų. Labiau siekiu priminti, skatinu pamąstyti šiomis temomis. Dėl to nesijaučiu bejėgė. Mano darbai yra daugiau nei faktų analizė, tai emocinis istorijos priminimas. Sunku pakeisti, kas vyksta, bet aš to ir nebandau. Stengiuosi parodyti, kas įvyko, ir tikiuosi, kad prisiminimai apsaugos mus nuo klaidų kartojimo.“

Tąsyk kalbėtasi apie daugiasluoksnes jos fotoinstaliacijas, gvildenančias niūrų Lietuvos periodą – sovietmetį. Šie kūriniai jau rodyti Tate Modern Londone ir MOMA Niujorke. O tada autorė kaip tik rengėsi naujai parodai „Pjedestalas“ – idėja kilusi, kai nuvažiavo į Grūto parką, kurį vadina „savotišku Lietuvos Disneilendu, tik su politine kryptimi“.

Ir štai dabar „Vartuose“ Šerpytytė eksponuoja tekstilės ciklą, kur ant paveikslų porėmių sluoksniuojamos apeiginės juostos, būdingos Baltijos regionui. Švarus, skambus tautodailės raštų ritmas paverčiamas universalia vizualine kalba.

Lietuviškasis paveldas, pasak Šerpytytės, jos kūriniuose atsispindi neišvengiamai, nes gimtinės šaknys amžiams suleistos į kiekvieno žmogaus sielą. Pradėjusi domėtis apeiginėmis juostomis sužinojo, kad gimus vaikui, į jas tarsi įrašydavo jo gyvenimą, nes kiekvienas raštas, kiekviena spalva ką nors reiškia, simbolizuoja. Tai abstrakcija, tačiau į ją sudėti konkretūs Baltijos šalių kultūros ženklai.

Baltiškame kontekste autorė tyrinėja ir abstrakcijos sąryšį su rasto objekto (ready-made) pritaikymu. Juostas naudodama nepakeistas, kaip rastus objektus, komponuoja sudėtingus jų derinius, tiek pabrėždama istorinę, apeiginę reikšmę, tiek ją dekonstruodama, kaip būdinga šiuolaikiniam menui.

Iš pradžių derinusi tradicines audinių spalvas – raudoną, geltoną, baltą ir juodą, – dabar pereina prie intensyviai ryškių spalvų, artimų opartui ir popmenui, o tai dar labiau padidina nuorodų, kurios koduojamos kūriniuose, skaičių.

Šio tekstilės ciklo kūriniai plačiai pristatomi leidyklos Phaidon ką tik išleistame albume „Vitamin T“. Įdomu, kad tuo pat metu Indrės Šerpytytės naujausių kūrinių paroda vyksta ir Didžiojoje Britanijoje – juos autorė sukūrė GRAIN fotografijos centro užsakymu, o eksponuoja Regbio miesto dailės galerijoje-muziejuje.