2019 m. UNESCO paskelbti vietinių kalbų metais. Lotynų Amerikoje susirūpinta – čia nyksta senosios gyventojų kalbos. Esą, mokytojai verčiami mokyti vaikus ispanų ar anglų kalbomis, ir dėl to, pasak vietinių, kalta valstybės socialinė politika – kalbėti tenykštėmis kalbomis buvo laikoma „atsilikimu“. Dabar bandoma padėtį taisyti, bet ekspertai sako, kad jau per vėlu.
Ikskatekų – viena iš greitai nykstančių vietinių kalbų Meksikoje, kažkada ja kalbėjo visas Santa Marijos kaimas. Dabar liko tik keliolika iš 600 kaimo gyventojų, dar prisimenančių protėvių kalbą. Viena gyventoja sako, kad dėl tokios situacijos kalti mokytojai, kurie vaikystėje draudė kalbėti senąją kalba, mokė ispaniškai.
Kaimo gyventoja Maria Salazar teigia, kad prisimenanti laikus, kai mokytojai draudė kalbėti ikskatekų kalba: „Tėvai sakė – juk mokytojai pyks, jeigu taip kalbėsite, verčiau kalbėkite ispaniškai. Vienas mokytojas mus net mušdavo, drausdavo ikskatekų kalbą, nes pats jos nesuprato.“
Marijos sūnus bando skaityti senąja kalba, bet jos nebemoka. Mažumų kalbų ir kultūrų nykimas – natūralus procesas, tačiau taip prarandama didelė dalis unikalumo.
Abelis Salazaras sako, kad mokytis vietinių kalbų nėra reikalo, nes mokytojai labiau skatina išmokti anglų kalbą: „Susikalbėti anglų kalba galima visur užsienyje, o senąja kalba šneka tik mūsų kaimas.“
Senoji Santa Marijos kaimo kalba – tik viena iš daugelio, kurios gali visiškai nelikti Lotynų Amerikos kultūroje. Prie išnykimo ribos – apie 170 senųjų kalbų. Tai kelia nerimą, bet tikriausiai nedaug kam žinoma, kad UNESCO 2019 m. paskelbė vietinių kalbų metais.
Pavyzdžiu, vien Brazilijoje per dešimtmetį visai išnyks trečdalis iš 180 vietinių kalbų. Meksikoje prie išnykimo ribos – du trečdaliai iš 70 vietinių kalbų. Panaši padėtis ir Argentinoje, Bolivijoje, Kolumbijoje, Čilėje, Ekvadore, Paragvajuje, Peru. Vyriausybės tik dabar ėmėsi pastangų vietinėms kalboms išsaugoti, nors jos nyko penkis šimtmečius – nuo to laiko, kai atvyko portugalų ir ispanų kolonizatoriai.
Peru Radijo ir televizijos instituto prezidentas sako, kad trečdalis Peru gyventojų kalba vietinėmis kalbomis – taip nutarta šiomis kalbomis rengti ir daugiau programų.
Prieš kelerius metus Peru nacionalinė televizija ėmė transliuoti laidas kečujų kalba, kuria šneka daugiau nei 10 mln. žmonių ne tik Peru, bet ir Argentinoje, Čilėje, kitose šalyse.
Paragvajaus etninė grupė Maka taip pat mėgina išlaikyti vietos kalbą, tačiau tai labai sunku, kai gyveni už 40 kilometrų nuo sostinės Asunsjono. Bet šioje šalyje senoji gvaranių kalba pripažinta antra valstybine.
Nors vyriausybės, visuomenės organizacijos, piliečiai ėmė stengtis, kad vietinės kalbos neišnyktų, jau per vėlu, sako ekspertai.
Meksikos universiteto mokslininkas lingvistas Michaelis Swantonas sako, kad jei kalba neperduodama iš kartos į kartą, informacija prarandama: „Ji nefiksuojama, neužrašoma, taip dingsta amžiams.“
Plačiau – laidos įrašee nuo 13 min.
