Kultūra

2019.07.25 12:14

Kultūros komiteto epocha: Juozapaičio tvirtinimu, viskas rankose tų, kurie tualete rankų neplauna

tualetinio popieriaus nėra, o bėdų – apstu
Virginija Sližauskaitė, LRT.lt2019.07.25 12:14

Kas galėjo pamanyti, kad esant Kultūros komitetui teks diskutuoti, už ką kultūros įstaigoms Lietuvoje nusipirkti tualetinio popieriaus. Taip TS-LKD frakcijos susirinkime sakė Seimo narys Jurgis Razma. Kritikos Kultūros komitetui negailėjo ir Vytautas Juozapaitis, teigdamas, kad šiandien matomų bėdų priežastis – sisteminė: „Dalis Vyriausybės narių nesupranta, kas yra kultūra, o mes nepriversime jų vaikščioti į spektaklius ir bibliotekas.“

Visai neseniai spaudoje pasirodžiusios medžiagos nustebino faktu, kad Vilniaus širdyje esančioje Adomo Mickevičiaus bibliotekoje trūksta elementarių higienos priemonių, pavyzdžiui, tualetinio popieriaus. Ir ne tik – pinigų nepakanka ir būtiniems reikmenims nupirkti, ir užsimokėti už vandenį, elektrą, patalpų valymą.

Finansinės problemos kankina ir prestižinę sostinės įstaigą – Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą. Metinis LNOBT biudžetas netenkina teatro poreikių, o parduodami bilietai į premjeras dengia ne dabarties išlaidas, o senas skolas.

Toks klausimas Seime svarstytas ketvirtadienį Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos susirinkime, į kurį pakviesti ir minėtų įstaigų vadovai.

Nepritekliaus režimas ir aukščiausias lygis – suderinama?

A. Mickevičiaus bibliotekos vadovė Emilija Banionytė susirinkime teigė esanti kone pirma, išdrįsusi imtis viešumo priemonių – bibliotekos tualetuose pakabinti plakatus, skelbiančius, kad juose trūksta tualetinio popieriaus.

„Tačiau tokia situacija tęsiasi ne pirmus metus, su nepritekliumi baziniams poreikiams susiduriame kasmet, ir taip kasmet Kultūros ministerijos prašome skirti finansavimą. Šiais metais išlaidos padidėjo dėl renovuoto bibliotekos pastato, atsirado papildomo ploto, tad pinigai baigėsi greičiau nei įprastai. Mes norėtume, kad bent baziniai poreikiai kultūros įstaigoms būtų garantuoti“, – susirinkime kalbėjo bibliotekos vadovė.

Operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas susirinkusiesiems priminė, kad operos teatrai pasaulyje – įstaigos, suryjančios itin daug finansų: „Teatras turi visą laiką kurti aukščiausiu lygiu, bet, deja, gyvename nepritekliaus režimu. Toks biudžeto deficitas susiformavo per 15 metų.“

Teatras yra vienas valstybės respektabilumo ženklų, sako J. Sakalauskas. „O skolos vis tęsiasi, kainos auga, turime paveldėtą skolą ir, negana to, sumažėjusią dotaciją paslaugoms ir prekėms, kas mums – labai aktualu. Pabrėžiu, kad didžioji dalis pinigų LNOBT skiriama ne atlyginimams, o spektaklių pastatymams. Teatro pastatas senas, turime nuolat jį tvarkyti ir prižiūrėti“, – vardijo išlaidas J. Sakalauskas.

Kaip LNOBT priėjo prie tokio finansų deficito? J. Sakalauskas tvirtina, kad situacija susidarė būtent dėl tylos: „Problemų neviešinimas, neakcentavimas leido prieiti prie išvados, kad turime deficitą. Jei taip bus ir toliau, 2020 m. antroje pusėje susidursime su veiklos problemomis ir turėsime mažinti veiklą – sumažinsime premjerų ir spektaklių skaičių. Visgi teatras yra įstaiga, kuriai būtinas valstybės dėmesys.“

Kažkam pritrūksta valios

J. Sakalauskas susirinkime su TS-LKD kalbėjo apie kažkur slypinčią esminę sisteminę problemą. „Ir tai ne tik šios Vyriausybės problema, taip manau. Štai mūsų teatrą tarsi prižiūri Kultūros ministerija, o kartu tarsi esame savarankiški. Toks statusas mums kartais trukdo. Negana to, dabar yra metų vidurys ir Kultūros ministerija nieko negali padaryti. Vyriausybėje buvo ne vienas posėdis dėl mūsų teatro, nubrėžtos investicinių projektų gairės, bet kai diskutuoti susėda Finansų ir Kultūros ministerija, kažkur pritrūksta valios“, – apgailestauja J. Sakalauskas.

Seimo narys Vytautas Juozapaitis J. Sakalauskui atsakė, kad tai, apie ką kalbama, yra būtent dabartinės Vyriausybės problema: „Čia jau reikia kalbėti nuo pradžių, kad žmonės tiesiog nesuvokia kultūros reikšmės. Dabar tarsi įjungtas aliarmas, kai atviru tekstu sakoma, kad yra labai blogai.“

Pasak V. Juozapaičio, mažinti finansus kultūrai gali tik tokie žmonės, kuriems tualete popieriaus nereikia. „Čia labai padėti gali žiniasklaidos ir visuomenės viešas diskursas. Deja, kai kurių politikų nepriversime vaikščioti į spektaklius ar bibliotekas. Jeigu jie nesupranta, kas yra kultūra, ką mes galime padaryti? Pakeisti Vyriausybę“, – Kultūros komitetui ir jo veiklai kritikos negailėjo V. Juozapaitis, anksčiau taip pat buvęs komiteto nariu.

E. Banionytė įvardijo dar vieną galima klaidą, kurią Kultūros ministerija galimai ištaisė tik šiais metais: „Anksčiau nesirūpinta ir nesidomėta reikiamu įstaigų biudžetu keleriems metams į priekį. Tik šiemet mūsų paprašė paskaičiuoti ir pateikti poreikius artėjantiems trejiems metams. Anksčiau neprognozuota ir skaičiai visuomet buvo per maži.“

Anot J. Sakalausko, sakyti, kad finansavimas nebuvo didintas visai – neteisinga. „Mūsų teatras gavo finansų, skirtų naujiems instrumentams įsigyti, kas buvo labai labai svarbu. Kai kur finansų tikrai atsirado, atsirado tokios programos kaip Kultūros pasas ir pan. Tačiau sisteminių pokyčių trūksta. Didysis klausimas – kiek tau pavyksta išsikovoti biudžeto. Kultūros srityje visur situacija panaši, įstaigos proveržio tikrai nejunta“, – pasakoja LNOBT vadovas.

Kultūrininkai – kantrūs žmonės, bet laikas kalbėti aštriau

Seimo nario Andriaus Navicko teigimu, kultūrininkams reikia politikų, kaip ir politikams reikia kultūrininkų: „Skirtumas tas, kad kultūrininkai politikams tarsi išlaikytiniai. Aš tikrai žinau, kokie kultūros žmonės kantrūs. Mes galime apie tai kalbėtis, bet jei nebus vieningo pačių kultūrininkų veiksmo, nieko nebus. Ši Vyriausybė sakė, kad kultūra yra prioritetas, bet matome, kas dedasi. Štai Butkevičius niekuomet nesakė, kad kultūra prioritetas. Gal nebūtina streikuoti, bet reikia veikimo iš kultūros atstovų.“

J. Sakalauskas atsakė, kad kultūrininkai nuomonę reiškia, tik gal ne taip aštriai, kaip reikėtų. „Matote, mes galime sakyti, kad pusę metų nerodysime spektaklių, ir kas? Jei pusę metų mokyklose nevyks pamokos, jau visai kas kita. Taip, mes pasižymime dideliu lankomumu, tai – sunkaus ir ilgo darbo rezultatas. Tai ne mano ir ne buvusio vadovo, o ankstesnių vadovų nuopelnas. Teatras kuriamas daugybę metų ir žinau, kad būtent operos teatras reikalauja daugiau dėmesio nei kitos scenos meno įstaigos“, – aiškina J. Sakalauskas.

Seimo narys Jurgis Razma tikina su kolegomis vylęsis, kad Kultūros komiteto įsikūrimas panaikins panašias problemas, tačiau nutiko atvirkščiai: „Tikrai nesitikėjome, kad sėdėsime ir svarstysime, už ką įstaigoms nusipirkti tualetinio popieriaus. Sakyčiau, kad mūsų frakcijos siūlymas galėtų būti toks – nevengti biudžeto pakeitimo siūlymo. Juk nieko baisaus imti ir pakeisti biudžetą.“

J. Razmai pritarė ir Irena Degutienė, išsakydama kelis aspektus. „Pirmas klausimas, kuris man kyla – kas buvo nutikę valstybėje, kad, nesant jokios ekonominės krizės ir gyvenant gana geromis sąlygomis, buvo 15 proc. sumažintas asignavimas kultūros įstaigoms? Be jokių kalbų, mums reikia imtis veiksmo. Tiek įstaigų vadovai, tiek mūsų frakcija turi prašyti peržiūrėti biudžetą. Tai nebūtų stebuklas – Seime taip buvo daroma jau ne kartą“, – patvirtino politikė.