Sent Luisas turi Luisą Armstrongą, Roma – Leonardo da Vinčį, Lionas – Egziuperi, Belgradas – Teslą, Zalcburgas – Mocartą, Liverpulis – Lenoną, Krokuva – Joną Paulių II, Varšuva – Šopeną. Ne šiaip sau turi kaip kolektyvinės miesto atminties herojus, bet įamžinę oro vartuose, per kuriuos į šiuos miestus patenka svečiai. O štai Kaunas turi tarptautinį, kaip ir Vilnius bei Palanga.
Užsimerkiam, mintimis nusikeliam į 2022-ųjų sausį ir girdim: „Ladies ant gentlemen, welcome to Kaunas George Maciunas International Airport.“ Iš tiesų fluxiškas ėjimas būtų pirmuosius Europos kultūros sostinės svečius pasveikinti atvykus ne tiesiog į Kauną, bet į Jurgio Mačiūno (1931–1978), vieno žymiausių Kaune gimusių menininkų, su šeima gyvenusio Parodos kalno pradžioje, miestą.
Nutūpti Kaune į George Maciunas oro uostą lygu nutūpti į atsikuriantį kultūros ir technologijų centrą!
Vienas šios idėjos advokatų – „Kaunas 2022“ mito cecho žynys Rytis Zemkauskas. Ką jau ką, o argumentuoti jis tikrai moka.
„Jeigu reikėtų išrinkti moderniausią visų laikų kaunietį, labai daug šansų tokiu tapti turi Jurgis Mačiūnas. Jis buvo tikras miestietis, Kauno centro vaikas, užaugęs su kultūra ir atsikuriančia modernia Lietuva. To meto Kauno Lietuva – ne tik Paryžiuje ir Berlyne studijavusių menininkų miestas. Sykiu tai ir vienas moderniausių pasaulyje aviacijos centrų. Lietuva tuo metu buvo tarp vos kelių šalių, turinčių aviaciją „nuo – iki“. Lietuva projektavo, gamino, bandė ir pilotavo orlaivius! Aviacijos pažangą nutraukė sovietai, o štai Mačiūnas emigravo į laisvąjį pasaulį, tapo George Maciunas ir kartu su Jonu Meku, Yoko Ono ir kitais padarė revoliuciją: sukūrė „Fluxus“ – judėjimą, radikaliai pakeitusį požiūrį į šiuolaikinį meną. Nutūpti Kaune į George Maciunas oro uostą lygu nutūpti į atsikuriantį kultūros ir technologijų centrą! Ir dar tai – duoklė drąsai.“
Jurgio Mačiūno oro uosto idėjos autorius yra kaip tik šiuo metu Lietuvos kultūros atašė Kinijoje ir Pietų Korėjoje pareigas pradedantis eiti menininkas, kuratorius ir apskritai veikėjas Tomas Ivanauskas. Anot jo, reikia didžiuotis tuo, kad „Fluxus“, Jurgio Mačiūno sugalvota srovė, įrašyta į viso pasaulio meno istorijos vadovėlius ir turėjo įtakos kelioms menininkų kartoms – vis dar turi.
„Kadangi Mačiūnas – iš Kauno, o į Kauną žmonės iš pasaulio atvyksta per oro vartus, nėra geresnio simbolio, nuo kurio svečiai pradėtų pažintį su miestu, – įsitikinęs T. Ivanauskas. – Bet reikia ne tik vardą suteikti, o ir „Fluxus“ muziejų oro uoste įkurti – juk Lietuva turi vieną didžiausių „Fluxus“ kolekcijų, bet ji slepiama archyvuose, o štai muziejus oro uoste būtų labai fluxiška.“ R. Zemkauskas čia dar prideda, kad tokia patirtis apskritai padėtų į gyvenimą, o ir į skrydį pasižiūrėti kiek labiau atsipalaidavus.
T. Ivanauskas dar pabrėžia, kad ekspozicija yra būtina koncepcijos dalis. „Žmonės, laukdami skrydžio, kultūrintųsi, o atskridę pirmiausiai patektų į muziejų. Jame būtų galima organizuoti hepeningus, koncertus, cirko ir šokio pasirodymus, skaitymus – Kaunas būtų garsiausias „Fluxus“ miestas pasaulyje.“
O dabar – netikėtas simfoniškai tapybinis viražas. Gal ne Jurgio Mačiūno, o Mikalojaus Konstantino Čiurlionio?
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė Ina Pukelytė papasakojo, kad idėją nacionalinį oro uostą pavadinti prieš daugiau nei šimtmetį mirusio dailininko ir kompozitoriaus pavarde išgirdo per… prezidentinius debatus. Tikra tiesa: jei prieš porą metų šią mintį viešai sėjo žurnalistas Andrius Tapinas, tai šį pavasarį prikėlė dabar jau išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda. Visgi muziejaus atstovams atrodo, kad Vilniaus oro uostas tokio kalibro asmenybei per mažas, o ar turėsime kada naują tarp dviejų miestų – kol kas nežinoma. Tad kodėl gi ne Kaune? Anot I. Pukelytės, oro uosto pervadinimas būtų vienas iš būdų garsinti Čiurlionį pasaulyje, visai kaip austrai garsina Mozartą (ar Mozartas – austrus), o lenkai – Chopiną. Šiuo atveju, teigia muziejaus direktorė, Čiurlionis būtų istoriškai reikšmingesnis pasirinkimas už XX a. antrojoje pusėje blykstelėjusį Mačiūną.
Tikra tiesa: jei prieš porą metų šią mintį viešai sėjo žurnalistas Andrius Tapinas, tai šį pavasarį prikėlė dabar jau išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda.
Rastume ir daugiau Lietuvai svarbių, o pasauliui dabar ar ateityje aktualių asmenybių, kurių vardai papuoštų oro uostus ar kitus valstybinės svarbos objektus. „Tikiu, kad aviacijos šalininkai siūlytų su aviacija susijusią asmenybę – gal Antaną Gustaitį, visgi, manau, artimiausioje kaimynystėje esantis Varšuvos Šopeno oro uostas yra puikus pavyzdys, kaip šalis gali būti pristatoma per garsiausius kultūros žmones“, – sako T. Ivanauskas ir iš esmės čia pritaria I. Pukelytei.
Visgi Kaunas, nors ir centrinis „Čiurlionio kelio“ taškas, šiam kūrėjui nedaug reiškė – užfiksuoti vos du Čiurlionio lankymosi Kaune atvejai. Jis gyvenimiška prasme – Vilniaus žmogus. O mes jau turime Čiurlionio kūrinių kolekciją. Tad gal likim prie Tapino idėjos?
Šioje situacijoje pasirodė teisinga paklausti ir M. K. Čiurlionio proanūkio Roko Zubovo nuomonės. Jis pasisakė už tai, kad Čiurlionio vardu būtų pavadintas Vilniaus oro uostas, kaip pagrindiniai šalies oro vartai: „Būtų gražu, jei žmonės atskristų į Čiurlionio šalį.“ Pianistas akcentuoja, kad daugiau Čiurlionio vardo objektų Kaune iš esmės devalvuotų patį muziejų, kurio unikalią kolekciją lėmė istorinės aplinkybės. O Mačiūno, kaip vieno labiausiai „groundbreaking“ XX a. meno veikėjų, įamžinimą gimtajame Kaune R. Zubovas laiko tinkama idėja.
Metas nusileisti ant žemės ir pasvarstyti, kas realu, o kas telieka mintyse. Savo nuomone apie oro uosto vardo keitimą pasidalino už Kauno miesto tarptautinę rinkodarą, užsienio investicijų ir turistų pritraukimą atsakingos agentūros „Kaunas IN“ turizmo skyriaus vadovė Inga Pažereckaitė-Kalėdienė. Kaip teigia ji, mąstant apie oro uosto pavadinimo keitimą arba naujo vardo suteikimą, reikėtų nepamiršti, kad jis orientuotas ne tik į lietuvius, bet bene labiausiai – į atvykstančius užsienio svečius: „Kauno žinomumo didinimas yra vienas pagrindinių iššūkių vykdant turizmo rinkodarą ir komunikaciją užsienio šalyse. Kauno vardas oro uosto pavadinime leidžia keliautojams lengviau atpažinti miestą, susieti su šalimi. Prieš priimant šį ilgalaikį strateginį sprendimą, būtų labai įdomu ir naudinga pasidomėti kitų pasaulio miestų analogiškų sprendimų – oro uosto pavadinimų keitimų, susiejant su asmenybe – priežastimis ir rezultatais, išsiaiškinti keliautojų nuomones apie šį sprendimą ir pasidomėti, kiek dėmesio iš tikrųjų yra skiriama oro uosto pavadinimui, su kuo užsieniečiai asocijuoja Kauną ir, svarbiausia, kokios Lietuvos asmenybės ar pasaulio kauniečio istorija „užkabintų“ labiausiai.“
„Vien tik asmens vardo suteikimas, nors tai, žinoma, būtų reikšmingas simbolis ir gražus gestas, papildomos pridėtinės naudos miesto žinomumui neatneš – oro uosto vardo keitimas ir įprasminimas per asmenybę turėtų būti ilgalaikės miesto komunikacijos linijos dalis, labai svarbus pats oro uosto išpildymas, aiški žinutė, neatsiejama nuo asmenybės, pasitinkanti svečius: sąsajos, susijusios su vardu ar asmenybe, randamos oro uoste – gerasis pavyzdys galėtų būti Turku (Suomija) oro uostas, kuriame ne asmenybė, o šalies personažas-simbolis – Mumis – keliautojus pasitinka dar atsiimant bagažą“, – pasakoja turizmo ekspertė. I. Pažereckaitė-Kalėdienė ir pastebi, kad jei būtų nuspręsta vardą keisti ar pervadinti naujai, pirmasis vis tiek turėtų likti miesto pavadinimas – Kaunas International Airport, prie jo pridedant vardą, pavardę ar inicialus.
Vien tik asmens vardo suteikimas, nors tai, žinoma, būtų reikšmingas simbolis ir gražus gestas, papildomos pridėtinės naudos miesto žinomumui neatneš.
Turime vardų pasirinkimą ir pagrindimą, turime ekspertų nuomonę, o ką galvoja kūdikis, kurį norima krikštyti? Kauno oro uosto direktorius Karolis Matulaitis pritaria, kad 2022-ieji – svarbus metas Kaunui, tapsiančiam visos Europos kultūros centru: „Kauno oro uostas yra svarbi miesto dalis ir pasitiks daugelį 2022 metais į Lietuvą atvyksiančių kultūros ir meno renginių mėgėjų, todėl norime tapti pilnaverčiais šios didelės šventės dalyviais.“
Vadovas taip pat teigia, kad apie galimybes mūsų miesto oro uostui integruotis į Europos kultūros sostinės metų renginius jau buvo kalbamasi su Kauno miesto savivaldybės atstovais: „Jiems ne kartą minėjome, kad esame pasiruošę ne tik tapti erdve išskirtiniams renginiams, bet galbūt ir patys kai kuriuos inicijuoti.“
„Kalbant apie galimą oro uosto pavadinimą, reikia suprasti, kad jo keitimas yra ilgas, sudėtingas ir brangiai kainuojantis procesas, įtraukiantis visas aviakompanijas, rezervacijų sistemas, partnerius. Todėl toks sprendimas turi atnešti neabejotiną naudą oro uostui ir regionui, kuriam jis tarnauja“, – mano vadovas ir siūlo Kauno oro uostą labiau integruoti kaip „meno vartus į kultūros miestą“, o idėjų, pasiūlymų, kokiu būdu tai gali būti įgyvendinta, jau yra sugalvota ne viena.
„Nuo netradicinių muzikinių pasirodymų, pasitinkant atvykusius, iki modernaus šokių erdvių, meno galerijų, skulptūrų – visa tai keleiviams gali tapti įspūdingos kelionės į Europos kultūros sostinę pradžia dar oro uoste“, – sako K. Matulaitis ir kviečia toliau kalbėtis bei ieškoti sprendimų. Tai kada šaukiame apskritojo stalo diskusiją?
