Kultūra

2019.07.18 17:12

Vilniaus Didžiosios sinagogos kasinėjimai atskleidė: intriga išlieka, atradimų dar bus

Mindaugas Klusas, Monika Petrulienė, LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt2019.07.18 17:12

Vilniaus Didžiosios sinagogos tyrinėtojai šiandien supažindino visuomenę su unikaliomis komplekso vietomis, kurios nebuvo pažymėtos jokioje istorinėje medžiagoje ar brėžiniuose. Specialistai spėja, kad atradimų bus ir daugiau, tačiau išlieka dilema, kaip juos reikės įprasminti.

Didžiausia šių metų kasinėjimo staigmena – po bima esantis rūsys, tikėtina, užgriuvęs Antrojo pasaulinio karo metais, kai sinagoga dar buvo naudojama.

Rūsyje buvo laikomos senos knygos, nes pagal tikėjimą žydai negalėjo išmesti, sudeginti nė vienos, kurioje minimas Dievo vardas. Čia taip pat rastos 18 amžiaus pabaigos Jekaterinos II sidabrinės monetos.

Pasak archeologų, atradimai unikalūs pasauliniu mastu, nes Lietuvos sinagogose nėra rasta rūsių po bima. Ertmės aukštis 2 metrai, o įėjimas – vos 50–60 centimetrų aukščio. Tad manoma, kad bent kurį laiką rūsys buvo naudojamas kaip slėptuvė.

Kasinėjimų teritorijos paribyje priešais bimą archeologai tikisi atrasti dar vienos švenčiausios sinagogos vietos – Aron hakodešo – liekanų. Tai niša sienoje, kurioje laikyta Tora.

2020-ųjų mero pažadas

Kasinėjimų teritoriją aplankęs Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis ragino padėti tašką sinagogos įprasminimo istorijoje.

„Svarbiausias uždavinys – įprasminti šią vietą naujomis, moderniomis, multimedijos priemonėmis. Sukurti traukos centrą, kurį lankytų ir Lietuvos gyventojai, ir atvykėliai iš užsienio. Nebus jokio sprendimo, kuris prieštarautų Lietuvos žydų bendruomenės valiai“, – patikino D. Matulionis.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Geros valios fondo pirmininkė Faina Kukliansky tvirtino, kad Vilniaus žydai sujaudinti, džiaugiasi atradimais. „Bimos užrašai apskritai yra sensacija“, – teigė ji.

Anot F. Kukliansky, ateinantys 2020-ieji bus įsimintini ne tik dėl žydų bendruomenei reikšmingų istorinių sukakčių, bet ir dėl Vilniaus mero įsipareigojimo pašalinti sovietmečiu Didžiosios sinagogos vietoje iškilusį vaikų lopšelio-darželio pastatą. Jis stovi pačiame teritorijos centre.

Nuo 2011 metų su pertrūkiais vykdyti archeologiniai kasinėjimai tokiu būdu galės tęstis ir prikaustyti visuomenės dėmesį dar ne vienu atradimu. Tuo buvo įsitikinęs darbų vadovas, Izraelio senienų tarnybos archeologas dr. Jonas Seligmanas ir jo kolega kultūros paveldo išsaugojimo pajėgų archeologas Justinas Račas.

Perspektyvos kuo palankiausios

Dr. J. Seligmanas parodė rūsyje po bima atrastą plokštelę su 1549 metų data. Ji žymėjo kažkada egzistavusios labdaros draugijos narių vietas sinagogoje, o metai nurodo organizacijos įkūrimo laiką.

Kultūros diena. Tado Ivanausko zoologijos muziejus Kaune švenčia šimto metų jubiliejų

Vienas svarbesnių atradimų – sudaužyta plokštė, ant kurios, spėjama, per pamaldas buvo padedamos šventos knygos. Užrašas, kažkada paauksuotas, plokštėje senąja hebrajų kalba mini rabiną, kuris 1786 metais iškeliavo į Šventąją Žemę. Ten jis numirė, o jo šeimos nariai fundavo šios plokštės pagaminimą.

„Mūsų vis klausia – ko jūs čia dar ieškote, juk viskas buvo sunaikinta 20 amžiaus viduryje? Tačiau kasmet galime rasti originalių detalių, kurios vis dar po žeme“, – teigė J. Račas.

Reikšminga ir tai, kad atrandamos architektūrinės detalės padeda nustatyti sinagogos puošnumą, kokiomis spalvomis buvo nudažyti vieni ar kiti jos objektai.

„Turime tik nespalvotas sinagogos interjerų fotografijas, o tokie radiniai leidžia atkurti tikrąjį vaizdą“, – teigė J. Račas.

Rašytiniai šaltiniai teigė, esą sinagogos lubos buvo dangaus mėlynumo spalvos. Dažyto tinko gabaliukai tai patvirtina.

Sinagogos statymo laikais aukštingumas buvo ribojamas, dėl to grindis statytojai pažemino dviem metrais. Tad jos yra dar žemiau nei darželio pamatai.

„Tai reiškia, kad po darželiu dar galima aptikti originalias buvusios sinagogos grindis. Tad tyrimų perspektyvos yra kuo puikiausios“, – sakė archeologas. Pasak jo, sunku įvertinti, kuris atradimas labiau sensacingas – rūsys po bima ar toji 18 amžiaus pabaigos plokštė.

Galbūt projektavo Glaubicas

Vietą, kur stovėjo Didžioji sinagoga, specialistai tiria jau devintą vasarą. Anot jų, labai svarbu sužinoti, kokia pastato dalis išliko žemėje. Šiandien archeologai drąsiai teigia, esą ateityje galėtų eksponuoti maldos namų grindis. Belieka tik surasti tinkamą sprendimą, kaip tai padaryti, kokį šios vietos įamžinimo būdą rinktis.

Iki šiol buvo atkasti Didžiosios sinagogos pastato kampai, vienas įėjimų į sinagogą ir svarbiausia maldos namų vieta – bima, kur per pamaldas stovėdavo rabinas. Tikslių duomenų nėra, tačiau dėl braižo panašumo manoma, kad ją projektavo garsusis architektas Jonas Kristupas Glaubicas.

Šiemet darbai buvo tęsiami išorėje, atradimai stebino tyrinėtojus. Vien įspūdingo dydžio bimos pamatas – didžiulis atradimas. Pagal jį galima suvokti, kokio dydžio buvo visa sinagoga.

Sakyklos vietą, nuo kurios skaitoma Tora, puošė devynių metrų aukščio kolonos. Iš jų pamatų matyti, kad pastatas buvęs įspūdingo dydžio.

Pagrindinio Didžiosios sinagogos pastato perimetras buvo taisyklingo kvadrato formos. Tačiau bendruomenei ir sinagogos lankytojų skaičiui didėjant aplink maldos namus radosi vis naujų priestatų.

Pirčių komplekse, sudarytame iš trijų korpusų, buvo atkastos mikvos, skirtos ritualiniam nusiplovimui. Tyrinėtojus nustebino trys 4 metrų aukščio skliautiniai rūsiai. Juose atrasta kvadratinės formos cementinė struktūra, spėjama, naudota vandens pašildymui arba nutekėjimui.

Reikšme prilygo Vilniaus katedrai

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo viena didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Lietuvos sostinei Šiaurės Jeruzalės vardą.

Mūrinė renesanso–baroko stiliaus Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta 17 amžiuje iki tol čia stovėjusios medinės sinagogos vietoje. Ilgainiui šalia maldos namų susiformavo viešas miesto žydų gyvenimo centras.

Per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji sinagoga ir kiti komplekso pastatai stipriai apgriauti. 1955–1957 metais pastatų liekanos buvo sulygintos su žeme, o 1964 metais jos vietoje pastatytas vaikų lopšelis-darželis.