Kultūra

2019.07.10 12:37

Įkvėptas Lietuvos istorijos korėjietis Panevėžyje kuria išsivadavimo iš priespaudos simbolį

Aina Mizgirdė, LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt2019.07.10 12:37

Keramikos dirbinių kolekcijomis visame pasaulyje garsėjančiame Panevėžyje surengtas jau 22-asis tarptautinis keramikos simpoziumas. Jame tris savaites kurs garsūs skulptoriai iš Lietuvos ir tolimiausių pasaulio šalių.

Panevėžyje tokie simpoziumai su pertraukomis rengiami jau 30 metų ir, pasak organizatorių, – įėjo į Lietuvos dailės istoriją.

Septyni meno pasaulyje gerai žinomi skulptoriai nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro triūsia šalia Panevėžio Dembavos kaime įsikūrusiose keramikos dirbtuvėse. Naudodami šamotinį molį, kuris pasižymi plastinėmis savybėmis, menininkai realizuoja didelio mastelio kūrybines idėjas.

Per pirmąsias simpoziumo dienas skubama nulipdyti kuo daugiau. Mat kol išdžius tokie dideli kūriniai ir juos bus galima degti krosnyje, praeis nemažai laiko. Idėjai realizuoti skulptoriai turi tris savaites.

Panevėžyje – 30 metų organizuojamas keramikos simpoziumas, šamotinis molis ir didelio masto kūrybinės idėjos

Šiųmečiame simpoziume dalyvauja 7 menininkai, atrinkti iš 35 kandidatų. Simpoziumo dalyvių geografiją pirmą kartą papildžiusi Indijos keramikė pasakoja įkvėpimo ieškanti popmene ir čia kurianti neįprastą skulptūrą, primenančią žaislą.

„Mano kuriami darbai yra paprasti, daugeliui gerai atpažįstami. Dažnai kuriu tradicinius primityvius žaislus. Čia bus abstrakti buliaus ar arklio forma ant ratukų. Aš jau esu dirbusi su molio šamotu Indijoje. Ši medžiaga patogi kuriant didesnio mastelio skulptūras. Todėl ir būdama čia mėgaujuosi kurdama iš šamoto“, – sako skulptorė iš Indijos Srinia Chowdhury.

O štai Pietų Korėjos atstovas Panevėžiui padovanos antikinį totemą, kurie labai populiarūs jo šalyje. Sako jį kuriantis neatsitiktinai. Tai tarsi Lietuvos ir Pietų Korėjos išsivadavimo iš priespaudos simbolis.

„Man atrodo, kad Lietuvos istorija panaši į Pietų Korėjos. Jūsų šalis labai daug pasiekė išsivadavusi iš sovietų priespaudos. Lygiai taip pat ir mes. Pietų Korėja pradėjo klestėti išsilaisvinusi iš Japonų okupacijos po Antrojo pasaulinio karo. Tikiu, kad šis mano sukurtas totemas padės mūsų šalims kilti ir klestėti“, – sako skulptorius iš P. Korėjos Byongchan Seo.

Simpoziume dalyvaujančios vienintelės lietuvės Rasos Justaitės-Gecevičienės keramikos objektų pagrindinis motyvas – augalų interpretacijos. Tad ir šį kartą keramikė kuria įkvėpta gamtos.

„Paskutiniais metais nepaprastai žaviuosi kankorėžiais. Renku kolekciją....šiame simpoziume lipdau didžiulį kankorėžį. Pakeisiu jo mastelį“, – teigia keramikė.

Panevėžyje keramikos simpoziumai, pradėti rengti prieš 3 dešimtmečius, įėjo į Lietuvos dailės istoriją. Per tą laiką čia pasaulio menininkai sukūrė šimtus keramikos dirbinių. Tokių šiuolaikinių skulptūrinės keramikos kolekcijų pasaulyje tėra vos kelios. Saugoma Panevėžio dailės galerijoje yra vienintelė Rytų Europoje. Geriausi visų simpoziumų darbai šiuo metu eksponuojami parodoje.

„Paroda „Keramiada“, 3 dešimtmečiai yra mini retrospektyva. Parodoje mažo mastelio... nors čia kuriami dideli dydžiai“, – aiškina keramikos simpoziumo vadovė Aurelija Seilienė.

Per 30 gyvavimo metų simpoziumas yra subūręs daugiau kaip pusantro šimto garsiausių menininkų iš 35 skirtingų pasaulio šalių. Šiemet keramikos dirbinių kolekciją papildė dar 2 naujos šalys. Šiųmečio keramikos simpoziumo dalyvių darbai visuomenei bus pristatyti liepos 26 dieną.