Kultūra

2019.07.21 12:14

Muzikos garsenybė Yehudi Menuhinas jautė mums simpatiją: darysite pasaulinę įtaką, neproporcingą savo dydžiui

Viktoras Paulavičius, LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“, LRT.lt2019.07.21 12:14

„Tik muzika išgelbės pasaulį“ – tarsi priesakas ateičiai išliko šie didžiojo praėjusio amžiaus menininko ir humanisto Yehudi Menuhino žodžiai visiems, bent sykį su juo bendravusiems ar klausiusiems jo interpretacijų.

Daugybės pasaulio festivalių, filharmonijų bei fondų prezidentas, tarptautinių mokyklų ir stipendijų steigėjas, UNESCO Geros valios ambasadorius, legendinis smuikininkas ir dirigentas – tokį muzikos pasaulis prisimena Y. Menuhiną.

Lietuvos įtaka pasauliui

Nuo 1992-ųjų – nepaprastai nuoširdi bičiulystė didįjį humanistą siejo su Lietuva ir mūsų šalies muzikiniais kolektyvais – Lietuvos kameriniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru.

Y. Menuhinas pirmasis į didžiąsias Europos sales išvedė tokį gausų būrį Lietuvos artistų – muzikavo su jais dešimtyse garsių Europos festivalių, Lotynų Amerikoje, Pietų Afrikoje. Kone pusę pasaulio apkeliavo jo diriguojami lietuvių atliekami Georgo Friedricho Haendelio „Mesijas“, Johanno Sebastiano Bacho „Mišios h-moll“.

„Jūsų maža šalis turi pasaulinio lygio menines pajėgas, ir tiesiog stebina, kad ji gali daryti įtaką pasaulio muzikos kultūrai. Esu įsitikinęs, jog ateityje Lietuva darys pasaulinę įtaką, neproporcingą savo dydžiui“, – yra sakęs Y. Menuhinas.

Pasaulio žmogus

1916-ųjų balandžio 22-ąją gimęs Niujorke, jis nepaprastai greitai tapo „pasaulio“ žmogumi, pranokdamas visus savo mokytojus. O tarp jų buvo ir garsus rumunų kompozitorius George Enescu, globojęs mažąjį genijų nuo aštuonerių metų ir garsiai prabilęs apie didžią jo dovaną.

Lemtinga žymiojo smuikininko gyvenimo dalimi tapo pažintis su Rytų kultūra, ypač – bičiulystė su legendiniu sitaristu Raviu Shankaru. Ypatingoji lordo paslaptis, taip magiškai veikusi visus su juo bendravusius – tai nuolatinis gerumas, žavėjimasis aplinka, peraugantis į tiek šimtmečių daugybės menininkų puoselėjamą idealą – Dieviškąją meilę.

„Galbūt tikrai yra skirtumas tarp manęs ir kitų: žaviuosi tuo, ką jie praradę!“ – teigė garsusis maestro.

Emociją reikšti menu

Savo naujus kūrinius Y. Menuhinui skyrė žymūs praėjusio šimtmečio kompozitoriai – Bela Bartokas ir Darius Milhaud, Ernestas Blochas ir Frankas Martinas. Jį siejo draugystė su Zoltanu Kodaly, Benjaminu Brittenu, Dmitrijumi Šostakovičiumi, žymiausiais dirigentais ir atlikėjais Arturo Toscanini, Wilhelmu Furtwaengleriu, Herbertu von Karajanu, Bruno Walteriu, Davidu Oistrachu, Vladimiru Horowitzu, Mstislavu Rostropovičiumi.

Menuhino vardas – tarsi ryšys, nenutrūkstama grandine susiejęs didžiuosius 19-to – muzikos – amžiaus laimėjimus su nūdiena.

„Meilės, neapykantos, ramybės, aistros, vienišumo, užuojautos, agresyvumo, džiaugsmo, energingumo ir kitas emocijas – turime reikšti įvairiausiomis civilizuotomis priemonėmis, tai yra menais. Kaskart, kai emociją, kuri turėjo būti išreikšta menine forma, užgniaužiame – ji (taip pat iš jos kylančios mintys) apkarsta, atsiranda nusivylimas, priešiškumas ar pasipiktinimas“, – teigė žymusis muzikas, smuikininkas, dirigentas.

Sužavėjo Einsteiną

Pradėjęs koncertinę veiklą stulbinančia vunderkindo karjera – Y. Menuhinas savo sugebėjimais toli pranoko vaikų, beždžionišku miklumu grojančių sudėtingiausius pasažus, muzikavimą.

1928-ieji, Berlynas, to meto pasaulio muzikos sostinė. Filharmonijos salės scenoje – geriausias iš geriausių Berlyno filharmonijos orkestras, prie dirigento pulto – didysis B. Walteris, salėje – smuiko korifėjai Fritzas Kreisleris, Karlas Fleschas, publika – Berlyno elitas.

Programoje – trys koncertai smuikui: Bacho, Beethoveno ir Brahmso. Kas gali pasiūlyti dar sudėtingesnę programą už tą, kurią tada išdrįso pasirinkti dvylikametis berniukas?

Pasisekimas buvo milžiniškas, įsiaudrinusią publiką teko raminti policijai. Orkestro muzikantai pasakojo pastebėję B. Walterio akyse ašaras. Tiesiai per sceną į užkulisius atskubėjęs reliatyvumo teorijos autorius Albertas Einsteinas susijaudinęs, visiems girdint pareiškė: „Taip, dabar aš žinau – danguje yra Dievas.“

Gretinamas su Mozartu

Po tos dienos – buvo dar 70 muziko triumfo metų, pažymėtų pasaulinio pripažinimo, aukščiausių apdovanojimų. Vaikystėje Menuhino talentas buvo lyginamas su Mozarto genijumi. Ir šiandien, vertindami šio 20-to amžiaus titano nuveiktus darbus muzikos interpretacijos mene, jų reikšmę galime lyginti su didžiojo zalcburgiečio stebuklu muzikos kūrybos baruose.

Didžiulę įtaką Yehudi asmenybės ugdymui, tikrųjų vertybių suvokimui darė tvirta, darni ir talentinga šeima: rūpestingi tėvai, nuo ankstyvos vaikystės formavę jo pasaulėjautą, skiepiję meilę darbui, pareigai, pagarbą žmogui, puikios pianistės – seserys, o vėliau – ištikima bendražygė žmona Diana.

Maestro garsino ne tik jo, kaip smuikininko ir dirigento, veikla. Jis buvo žymiųjų muzikos festivalių Gštade, Bafe, Vindzore organizatorius bei meno vadovas, naujųjų smuiko mokymo metodų autorius.

Menuhino įkurta ir jo vardu pavadinta mokykla Londone ugdo ne tik gerus profesionaliuosius muzikus, bet ir plataus intelekto, aukštos kultūros žmones. Jis ne kartą vienbalsiai (ne autokratiniu, bet demokratiniu balsavimo būdu) buvo renkamas Tarptautinės muzikų tarybos prezidentu.

Apgynė vyresnįjį kolegą

Y. Menuhinas buvo žymus kovotojas prieš tautinę ir rasinę diskriminaciją. Lietuvos kamerinis orkestras niekada nepamirš koncertų Pietų Afrikoje: vietinių juodaodžių choras ir baltųjų orkestras, diriguojamas Y. Menuhino, G. F. Haendelio „Aleliuja“ garsais šventė žmonijos pergalę prieš gėdingai siautėjusį apartheidą.

Maestro aktyviai kovojo prieš fašizmą, smerkė komunistinį ir kitus totalitarinius režimus. Jis buvo ir pirmasis muzikas žydas, 1947-aisiais grojęs Berlyne, buvusioje fašistinės Vokietijos citadelėje, su tuo pačiu Berlyno filharmonijos orkestru, tada jau smerkiamai vadinamu Hitlerio orkestru, diriguojamu W. Furtwaenglerio.

Šis dirigentas nemažai padėjo nacių persekiojamiems žydams, bet karui pasibaigus, kaip buvęs nacionalsocialistų partijos narys, pats susilaukė persekiojimų. Koncertuoti Vokietijoje – jam buvo uždrausta.

Y. Menuhinas nepabūgo daug iškentėjusių tautiečių pasipiktinimo, net grasinimų nužudyti. Maestro teigė, kad tik kova galima sunaikinti fašistinį monstrą, tačiau lieti keršto eiliniams vokiečiams, net nusidėjusiems – nereikia. Būtina padėti žmogui prisikelti.

Gindamas ir apgynęs savo vyresnįjį kolegą, vieną žymiausių mūsų epochos dirigentų W. Furtvaenglerį, Y. Menuhinas siekė įtikinti, kad kurti ateitį būtina remiantis teisingumu, atlaidumu, tolerancija.

Y. Menuhino mintys

Maestro buvo ir iškilus mąstytojas, filosofas. Štai keletas minčių iš jo knygos „Menas kaip žmonijos viltis“:

„Žmogus privalo nuolat rinktis. Tai jo lemtis. Kai atimama pasirinkimo galimybė – žmogaus dvasia yra amputuojama...“

„Gėris ir blogis neegzistuoja savaime, tik žmogaus mąstymas paverčia juos vienu arba kitu...“

„Norint gerai atlikti muziką, reikia tapti kūrinio kompozitoriaus draugu...“

„Bacho muzika – tai iš praeities į ateitį sklindantis žmonijos balsas, kuris ramina ir įkvepia, teikdamas viltį, kad nesame vieniši, užmiršti. Tas balsas sako: visada buvo ir bus kažkas aukštesnio už žmogų, o didžioji tiesa ir teisingumas – yra, nors ir ne visada suspėja atsiskleisti žmogaus gyvenime.“