Berlynas be menininkų bus toks kaip Bona išsikėlus vyriausybei – nuobodus, sako dešimtys menininkų, kuriems nekilnojamojo turto plėtotojai nurodė skubiai išsikelti iš dirbtuvių.
Vietoje pastatų, kuriuose buvo įsikūrusios menininkų studijos, mieste kyla penkiaaukščiai įvairios paskirties namai, istoriniai pastatai paverčiami prabangiais apartamentais. Kasmet Berlyne apie 350 menininkų priversti palikti savo studijas – ir dėl aktyvių NT plėtotojų, ir padvigubėjusių nuomos kainų.
Airis Lorkanas atvyko į Berlyną, kai jis dar buvo padalytas. Tapytoją žavėjo milžiniškos tuščios erdvės, bundantis politinis aktyvumas. Nugriovus Berlyno sieną gyvenimas gerokai sujudo, užvirė statybos, suvienytas miestas tapo tikra jaunų menininkų Meka. Viliojo ir tada gerokai mažesnės nei kituose Vakarų miestuose patalpų kainos.
Tačiau investuotojai taip pat plūsta į Berlyną. Istoriniai pastatai virsta prabangiais apartamentais, viešbučiais, išliekamosios vertės neturintys griaunami, jų vietoje dygsta modernūs namai. Per metus mieste neliko nė vienos vadinamosios meno „kolonijos“. Nekilnojamojo turto plėtotojai ėmėsi ir garsiųjų Treptovo studijų, jų savininkai gavo pranešimus palikti patalpas, kuriose gyveno ir kūrė ne vienus metus.
„Svarbi ne tik ši vieta. Visame mieste dirba plėtotojai, Berlyne kasmet prarandame 350 studijų“, – sako menininkas Sebastiamas Koerbsas.
Menininkus išstumia ne tik aktyvūs nekilnojamojo turto plėtotojai, nuomos kaina tapo sunkiai „įkandama“, per dešimtmetį padvigubėjo. Sostinės profesionalių menininkų draugija apklausė 8 tūkst. savo narių, iš jų pusė bijo artimiausiu metu netekti savo studijų.
Berlyno kultūros ministras priverstas pripažinti – mieste nyksta meno erdvės, sunku tai stabdyti, nes pradėti galvoti apie šią problemą reikėjo prieš 10 metų.
„Turėjome visą pastatą – 1,5 tūkst. kvadratinių metrų. 35 menininkai čia gyveno nuo 2012 metų, susikūrė bendrija, kurią norime išsaugoti“, –teigia menininkė Lydia Paasche.
Treptovo studijų savininkas Peteris Otmanas sako menininkų emocijas suprantąs, bet dabar čia bus gerokai daugiau erdvės – ir menui, ir butams, ir vaikų darželiui. Jos užteks net daugiau nei pusantrui šimtui žmonių. Tačiau menininkai nori garantijų, kad galės likti.
Nors Berlyno valdžia ėmėsi drastiškų priemonių, penkeriems metams „užšaldė“ būsto nuomos kainas, bet atnaujintame komplekse menininkai turės mokėti gerokai daugiau nei iki šiol. Jie tvirtina – stengiasi ne tik dėl savęs, dėl viso miesto. Koks bus Berlynas be meno, be klubų?... tik dar viena iš daugelio sostinių.
