Kultūra

2019.07.03 20:36

Bus ar nebus „Sidabrinės gervės“: kino bendruomenė vis dar ieško sprendimo

LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt2019.07.03 20:36

Šių metų pradžioje žadėta, kad nacionalinio kino „Sidabrinių gervių“ apdovanojimų ceremonija vietoje įprasto laiko – gegužės–birželio mėnesio – įvyks rugsėjį ar spalį. Lietuvių kino akademijos (LiKA) rengiami apdovanojimai rudenį gali ir neįvykti. LiKA Tarybos pirmininkės Gražinos Arlickaitės teigimu „Kultūros dienai“, šiuo metu Akademijos viduje vyksta esminis atsinaujinimas ir kol kas sprendimas dėl apdovanojimų datos nėra priimtas.

Visgi, labiau tikėtina, kad apdovanojimai šį rudenį taip ir neįvyks. Kol nėra priimtas galutinis akademijos tarybos sprendimas, esamos situacijos pati akademija plačiau nekomentuoja.

Lietuvos kino centro vadovas Rolandas Kvietkauskas laidoje „Kultūros diena“ sako sulaukęs žinių, esą spėti tinkamai ir kokybiškai pasiruošti apdovanojimams nėra laiko. Anot R. Kvietkausko, galimybė, kad apdovanojimų organizavimą perimtų Lietuvos kino centras ir Kultūros ministerija – reali. Tačiau, R. Kvietkausko teigimu, taip sumažėtų apdovanojimų reikšmė. „Sidabrinės gervės“ reikšmę kultūros lauke iki šiol lėmė faktas, kad tai – pačios kino bendruomenės rengiami apdovanojimai ir kino profesionalų nustato kokybiniai standartai.

„Labai norėtųsi išsaugoti šį dalyką. Šis, taip reikalingas organizacinis Akademijos persitvarkymas tikrai vertas atsitiksiančios pauzės tam, kad išlaikytume įdirbį ir žmonių dalyvavimą. Praėjusiais metais finansavome ir pasirengimo ceremonijai darbų dalį, ir pačius apdovanojimus. Buvome pasirengę tą patį daryti ir šiais metais“, – tikina Lietuvos kino centro vadovas.

Pati kino bendruomenė teigia, kad tam, jog tokie apdovanojimai būtų skiriami, labai svarbus pačios kino akademijos iniciatyvumas.

Kinotyrininkė Sonata Žalneravičiūtė sako, kad, kalbant apie „Sidabrines gerves“ svarbus abipusis įsitraukimas: „Būčiau už, jei būtų naudojamos ir savos, privačios lėšos, ir šalies pinigai.“

Kino apžvalgininkas Edvinas Pukšta teigia, kad jei deklaruojamas rūpestis lietuvišku kinu, reikia išspręsti bet kokias asmenines ambicijas ir nedaryti tokių pertraukų: „Daryti pertrauką dėl bet kokios priežasties, kad ir kokia ji bebūtų, yra visiškai nelogiška. Gal geriau reikėtų iš karto nutraukti ir atsisveikinti su šiais apdovanojimais ir atiduoti nacionalinius apdovanojimus į kitas rankas, sukurti kažką visiškai kitokio.“

Kinotyrininkai vardija, kad kitąmet gausu kitų itin laukiamų premjerų: su naujais darbais į kino ekranus planuoja grįžti Šarūnas Bartas, Kristijonas Vildžiūnas, Ignas Jonynas, Giedrė Žickytė, Karolis Kaupinis.

E. Pukšta svarsto, kas tuomet bus. „Iš karto galiu numatyti – Marijos Kavtaradzės filmas bus išbrauktas kaip nebe aktualus ir senas kūrinys, bus skaudu. Kitas variantas būtų praplėsti nominacijų skaičių iki penkių. Gal tai būtų logiškas sprendimas“, – sako kino apžvalgininkas.

Anot kino kūrėjų, šiemet, pristačius kino kritikų jau pastebėtus darbus, apdovanojimų atidėjimas metams jiems būtų apmaudus praradimas.

Prodiuserė Marija Ruzgutė tikina, kad jaunieji kino kūrėjai norėtų apdovanojimų bet kokiu atveju: „Jei apdovanojimai būtų ir maži, kuklūs, kamerinio formato kokioje nedidelėje salėje, be tiesioginės transliacijos, mes vis tiek manome, kad reikia juos rengti ir nedaryti tos metų pertraukos.“

Pasak režisieriaus Artūro Jevdokimovo, Lietuvoje labai svarbus kontaktas tarp žiūrovo ir kūrėjo, taigi toks reiškinys kaip nacionaliniai apdovanojimai padeda tai vystyti ir palaikyti.

Lietuvos kino centro duomenis, kasmet nacionalinio kino produkcija šalyje auga. Per 2018 m. įvyko 21 nacionalinio filmo premjera, tai – beveik dukart daugiau negu ankstesniais metais.

Plačiau – laidos įraše, nuo 5:43 min.

Kultūros diena. Kuo šiame interneto amžiuje gali būti įdomi paprasto žmogaus istorija?