Lietuvos muziejai labai turtingi, puikius eksponatų rinkinius turi ir regionai. Ko tuomet trūksta? Šiuolaikinės komunikacijos formos. Esame pratę padėti daugybę radinių ir pasakyti: pasigrožėkite, kaip gražu, tai vertybė savaime. Tačiau tam, kad lankytojas viską suvoktų, reikia priimtinai ir paprastai pateikos istorijos, sako Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.
– Rūta, ar prieš užimdama Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pareigas buvote dažna muziejų lankytoja?
– Taip, tikrai dažna. Per mėnesį į muziejus nueinu kokius du ar tris kartus. Pagal išsilavinimą esu archeologė, todėl mano mylimiausias muziejus pasaulyje yra būtent archeologijai skirtas MOMU muziejus Danijoje. Ten pasakojama istorija, visi archeologiniai etapai nusakyti taip, kad lankytojai gali labai lengvai suprasti ir tapatintis su anksčiau gyvenusiais žmonėmis. Mane žavi toks būdas priartinti šiuolaikinį žmogų prie priešistorės žmogaus.
– Koks turi būti šiuolaikinis muziejus?
– Būtent dabar vyksta svarbūs pokyčiai. Nuo muziejaus, kuris tik kaupia ir saugo, pereinama prie muziejaus, kuris kaupia, saugo ir pasakoja istoriją žmogui, padeda šiam suvokti save, savas šaknis. Juk tik tai suvokus galima sėkmingai gyventi dabartyje.
– Kaip skiriasi muziejai Vakaruose ir čia, Lietuvoje?
– Nebrėžčiau tokios didelės skirties. Muziejai Lietuvoje sparčiai keičiasi į gera. Vienas sėkmingesnių pavyzdžių – Lietuvos jūrų muziejus. Apsilankius ten aišku, kad esi šiuolaikiniame muziejuje, kuris turi, ką papasakoti. Istorija ten pateikiama suprantamai, paprasta forma, pasitelkiant technologijas.
Prie teigiamo įspūdžio prisideda malonus pasitikimas, konsultantų pateikiama informacija. Tai dalykai, paverčiantys muziejų atviru ir jaukiu.
– Lietuvoje – daugiau nei 100 muziejų, tačiau daugelio situacija ne tokia puiki, kaip Jūrų muziejaus. Kaip muziejai turėtų stengtis pritraukti lankytojus?
– Lietuvos muziejai tikrai turtingi, esantys regionuose taip pat turi labai turtingus rinkinius. Ko mums trūksta? Šiuolaikinės komunikacijos formos. Esame pratę padėti daugybę radinių ir pasakyti: pasigrožėkite, kaip gražu, tai vertybė savaime. Tačiau tam, kad lankytojas tikrai viską suvoktų, reikia istorijos – labai trumpos, pateiktos priimtina forma.
– Muziejų naktis parodė, kad susidomėjimas šiomis įstaigomis didelis. Jūsų vadovaujamas muziejus organizavo net archeologijos dienas. Kokios naujovės dar laukia?
– Mūsų pagrindinis tikslas šiais metais – kiek galima labiau atverti muziejaus duris, pakviesti lankytojus ateiti. Dalyvavome ir Kultūros naktyje, ir Archeologijos dienose. Prisijungėme prie jau dešimtmetį švenčiamos archeologijos dienos ir pasiūlėme kitokią formą – į muziejų pakvietėme restauratorius, mokslininkus, kurie pasakojo, kaip vienas ar kitas eksponatas atsidūrė ekspozicijoje.
Ketiname švęsti ir liepos 6 dieną, minėsime ir tautinio kostiumo dieną. Šia proga siūlysime lankytojams išsinešti dalelę muziejaus – gaminami įvairūs suvenyrai pagal muziejaus eksponatus, atkartojantys autentiškus daiktus, kuriuos žmonės galės pasiimti.
Tautinio kostiumo dienos proga akcentuosime svarbią detalę – tautinę juostą. Bus galima sužinoti apie jos kūrimą ir būtent tokiu, edukacijos, būdu, stengsimės ir toliau traukti lankytojus.
Parengė Virginija Sližauskaitė.
